Jei, įvertinus efektyvumą, galimą poveikį sveikatai ir pagrindinių teisių apsaugos argumentus, būtų nuspręsta naudoti kūno skaitytuvus, jie turėtų būti įrengti visuose ES šalių oro uostuose, mano europarlamentarai.
Europos Parlamente kovai su terorizmu skirtose diskusijose dalyvavo ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos vidaus reikalų ministras Alfredo Pérez Rubalcaba, vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström ir transporto komisaras Siim Kallas.
Kūno skaitytuvai
Lėktuvų keleiviams išliekant pamėgtu teroristų taikiniu, kelių Europos šalių oro uostuose pradėti naudoti kūno skeneriai. Deja, išlieka keli neatsakyti klausimai: ar skaitytuvai pakankamai efektyvūs, ar jie nekenkia sveikatai ir nekelia grėsmės privatumui?
Pasak Alfredo Rubalcabos, įvertinus visus šiuos aspektus reikia priimti bendrą poziciją dėl visų oro uostų, kitu atveju „išlikusios silpnosios grandys kels grėsmę mums visiems“. Siim Kallas pabrėžė, kad įvertinusi technologinius aspektus, Europos Komisija konkrečius pasiūlymus dėl kūno skaitytuvų pateiks balandį.
Belgijos europarlamentaras Saïd El Khadraoui ragino netikėti šimtaprocentiniu skenerių veiksmingumu. „Kartais daiktai slepiami kūne, o ne po drabužiais“, – primena jis.
Tuos, kurie kūno skenavimą vadina pagrindinių teisių pažeidimu, ETA išpuolio metu brolio netekusi Teresa Jiménez-Becerril Barrio, parlamentarė iš Ispanijos, ragino suprasti, kad pati svarbiausia teisė yra teisė į gyvybę.
„Tai pirmas kartas, kuomet žmonės prievarta švitinami jonizuojančia spinduliuote, labiau veikiančia odą ir audinius, nei skrendant gaunama radiacija“, – skaitytuvų naudojimu Didžiosios Britanijos oro uostuose piktinosi Charles Tannockas.
Kova su terorizmu
Europolo duomenimis, ES 2008 m. iš viso bandyta surengti 515 teroro išpuolių, buvo sulaikyti 1009 terorizmu įtariami asmenys. Teismuose atsidūrė apie 400 žmonių, buvo paskelbti 384 nuosprendžiai. Pusę iš jų susiję su islamiško, 39 proc. – separatistinio terorizmo atvejais. 29 proc. nuosprendžių baigėsi išteisinimu
Tarybos atstovas pabrėžė, kad 2005 m. pradėta įgyvendinti ES kovos su terorizmu strategija duoda vaisių, tačiau svarbu pereiti nuo teroristų persekiojimo prie prevencijos ir radikalėjimo stabdymo.
„Privalome žvelgti į priežastis. Terorizmas yra tiesioginė kai kurių etninių grupių – ypač musulmonų – nesugebėjimo integruotis Europoje išraiška“, – kalbėjo Italijos atstovė Mara Bizzotto.
Keitimasis informacija
Ar „Detroito incidentas“ nebūtų įvykęs, jei JAV pareigūnai apie pavojų keliantį keleivį būtų laiku informavę kolegas Amsterdame?
„Rinkti žvalgybos duomenis svarbu, tačiau jais turi būtina dalinamasi“, – pabrėžė Charles Goerens, suabejojęs, ar amerikiečiai atsimoka savo žvalgybine informacija už iš ES gautus duomenis.
Eurokomisarė Cecilia Malmström priminė, jog žvalgybos duomenys išlieka valstybių narių rankose, o Tarybos atstovas Alfredo Rubalcaba patikino, kad pernai rudenį patvirtinta Informacijos valdymo strategija palengvina keitimąsi duomenimis tarp ES šalių ir ES teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo agentūrų.
