Europos Parlamente (EP) vyko diskusijos Lisabonos sutarties ir artėjančios Kopenhagos konferencijos klausimais, rengiantis įvyksiančiam spalio 29-30 d. Europos vadovų susitikimui. Jame ES lyderiai taip pat skirs dėmesio ekonomikos krizės, užimtumo, nelegalios imigracijos ir ES išorės veiksmų tarnybos steigimo klausimams.
Pasak Švedijos Europos reikalų ministrės Cecilios Malmström, ES bus pajėgi efektyviau spręsti visus šiuos klausimus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Ji informavo europarlamentarus, jog ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija rengia ataskaitą dėl praktinių Lisabonos sutarties įsigaliojimo aspektų ir ES išorės veiksmų tarnybos veiklos gairių.
Lisabonos sutarties atgarsiai
Diskusijų metu frakcijų atstovai išsakė nuomones dėl klausimų, į kuriuos, jų manymu, EP pirmininkas Jerzy Buzekas turėtų atkreipti Europos valstybių vadovų dėmesį kitą savaitę vyksiančiame susitikime.
„Sulaukę stipraus Airijos žmonių palaikymo ir pasibaigus ratifikavimo procesui Lenkijoje, galime tvirtinti, kad visos valstybės narės demokratiškai patvirtino Lisabonos sutartį“, –džiaugėsi Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Tačiau dauguma europarlamentarų ne taip džiugiai vertino esamą padėtį.
„Kol tęsis diskusijos instituciniais klausimais, negalėsime atsakingai ir greitai spręsti kitų esminių klausimų“, – įspėjo prancūzijos atstovas Josephas Daulas.
„Atrodo, kad Čekijos Prezidentas Vaclavas Klausas pripažino, kad Lisabonos sutartis nebegali būti sustabdyta“, – kalbėjo Liberalų ir demokratų aljanso vadovas Guy Verhofstadtas.
„Kodėl negalime pasiekti rezultatų, kurie kažką pakeistų mūsų piliečių gyvenime? Instituciniai pokyčiai neišspręs klimato kaitos problemos. Vadovų susitikime turi būti kalbama žmonėms rūpimais klausimais“, – savo frakcijos poziciją dėstė britų atstovas Timothy Kirkhope.
„Visų žvilgsniai bus nukreipti į demokratija tikintį Čekijos Prezidentą Vaclavą Klausą. Jis gina savo šalies interesus. Jo baimės yra pagrįstos – Lisabonos sutarčiai pritarė ne visi“, – sutartį kritikavo taip pat britų atstovas Neilas Farage.
Kopenhagos konferencijos belaukiant
Artėjančiai Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos, EK pirmininkas J. M. Barroso ragino ieškoti kūrybiškų sprendimų ir parodyti ES vienybę kovojant su klimato kaita. Pasak jo, Kopenhaga turi atnešti emisijų mažinimo tikslus ir paramą įsipareigojimus norinčioms prisiimti šalims.
„Kuo ilgiau lauksime, tuo didesnė bus neveikimo kaina“, – pabrėžė Komisijos pirmininkas
Europos liaudies partijos pirmininkas Josephas Daulas paragino Europos Tarybą sukurti strategiją, kuri leistų įveikti ES partnerių nenorą prisiimti įsipareigojimus. „Ar JAV, Kiniją ir besivystančias šalis spausite švelniai, mandagiai, ar taikysite tikrą spaudimą“, – retoriškai klausė jis.
„Kopenhaga – vienas svarbiausių mūsų laukiančių sprendimų. Nors nebus lengva, būtina patvirtinti privalomus įsipareigojimus“, – pabrėžė Hannes Swoboda (Socialistų ir Demokratų aljansas, Austrija).
„Nuo 2020 m. įsipareigojimų klimato kaitos srityje vykdymui ir prisitaikymui besivystančioms šalims kasmet reikės 100 mln. eurų paramos," – teigė žaliųjų atstovė Rebecca Harms. Pasak jos, lyginant su ekonomikos stimuliavimui ir finansų sektoriaus gelbėjimu klimato kaitos stabdymui planuojama skirti juokingai mažai lėšų.
10 dalykų, kuriuos atneš Lisabonos sutartis
Lisabonos sutartis – sunkiai išnešiotas ir Čekijos prezidento palaiminimo tebelaukiantis netrukus gimsiantis Europos kūdikis. 300 puslapių dokumentas numato nemažai reformų, kurios paveiks tolimesnį ES funkcionavimą
- įgaus lygias su Taryba teises daugumoje teisėkūros sričių (bendrojo sprendimo procedūra);
- įgaus papildomas galias biudžeto formavimo, žemės ūkio, teisingumo ir vidaus reikaluose;
- pasipildys 18 naujų europarlamentarų, kurių skaičius išaugs nuo 736 iki 751;
- rinks Europos Komisijos pirmininką, kurio kandidatūrą Europos Vadovų Taryba teiks atsižvelgusi į Europos - Parlamento rinkimų rezultatus ir pasikonsultavusi su Parlamentu.
Piliečių teisės:
Piliečių iniciatyvos teisė: surinkus milijono piliečių parašus bus galima reikalauti Europos Komisijos inicijuoti naujus teisės aktus.
Nauji svarbūs užsienio politikos postai: dabartinę sistemą, kuomet ES Tarybai pirmininkauja kiekvieną pusmetį besikeičianti valstybė, pakeis „ES prezidentas“, o vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai ir už išorės santykius atsakingo Komisijos nario pareigybes pakeis ES bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros gynybos politikos vadovas („ES užsienio reikalų ministras“), kuriam talkins ES išorės veiksmų tarnyba („ES diplomatinė tarnyba“).
Pirmą kartą įtvirtinama galimybė valstybėms narėms pasitraukti iš Europos Sąjungos
Pagrindinių teisių chartija (pasirašyta 2000 m.) tampa teisiškai privaloma Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad visi siūlomi ir jau įgyvendinti Europos Sąjungos įstatymai turi gerbti Chartijoje numatytas teises. („Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija“ nėra pilnai taikoma Didžiajai Britanijai ir Lenkijai)
Naujos nacionalinių parlamentų galios – nauja ankstyvo įspėjimo sistema leis šalies parlamentui 8 savaites svarstyti siūlomą įstatymo projektą, jei šis viršys Europos Sąjungos įgaliojimus.
Nuo šiol Taryba remsis daugiausia kvalifikuotos daugumos balsavimu. Tik tokios aktualios sritys kaip mokesčiai ar saugumas ir toliau remsis bendro svarstymo procedūra. Kvalifikuota balsų dauguma Ministrų Taryba galės priimti sprendimus, jei jiems pritars 55 % valstybių narių, atstovaujančių bent 65 % Europos gyventojų. Tokia sistema užtikrinamas dvigubas sprendimų teisėtumas.
