Šis žingsnis sukėlė aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą, nes jos jau anksčiau sveikino šį įstatymą kaip beprecedentį proveržį kovojant už gamtos apsaugą ir prieš klimato kaitą.
Parlamentas buvo paragintas pritarti Europos Komisijos prašomam atidėjimui, dėl kurio ši nusprendė spaudžiama prekybos partnerių, tokių kaip Brazilija ir JAV, ir kai kurių valstybių narių, įskaitant Vokietiją.
Tačiau dešiniųjų pažiūrų EP nariai pasinaudojo balsavimu, kad pateiktų naujas pataisas, kurioms pritarė dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų frakcijos.
Taip faktiškai iš naujo pradėtas teisėkūros procesas, nes dabar Komisija ir valstybės narės turėtų iš naujo svarstyti naująjį tekstą – dėl to kyla dar daugiau neaiškumų dėl jo įgyvendinimo.
Teisės aktu būtų uždrausta įvežti daugybę prekių – kavą, kakavą, sojas, medieną, palmių aliejų, galvijus, spausdinimo popierių ir kaučiuką – jei jos būtų gaminamos naudojant žemę, kurioje po 2020 metų gruodžio buvo iškirsti miškai.
Eksportuojančiose šalyse, kurios laikomos didelės rizikos šalimis, būtų tikrinama ne mažiau kaip devyni procentai į ES siunčiamų produktų, o mažesnės rizikos šalyse ši dalis būtų mažesnė.
Tarp ketvirtadienį pateiktų pataisų yra ir „nerizikingos“ kategorijos sukūrimas, pagal kurią produktai iš kai kurių šalių, pavyzdžiui, Vokietijos, būtų beveik netikrinami.
Aplinkosaugos organizacijos „Fern“ aktyvistė Julia Christian teigė, kad tai prilygsta „ES miškingoms šalims suteikiamam leidimui“.
„Žinia likusiam pasauliui yra nedviprasmiška: jūs privalote liautis naikinti savo miškus, bet ES nestabdys plačiai paplitusio jos pačios miškų niokojimo“, – sakė ji.
