Europos Sąjunga (ES) vėl su nerimu stebi Rusijos energetinio tiekimo tendencijas. Oficialioji Maskva pranešė, kad nepavykus susitarti su Minsku dėl naftos kainų, stabdomas rusiškos naftos tiekimas Baltarusijos įmonėms. Todėl ši šalis nebegauna rusiškos naftos. Tai reiškia, kad Rytų Europoje vėl gali kilti naujas energetinis karas.
Energetiniai nesutarimai tarp Rusijos bei tokių iš jos energetiką importuojančių šalių, kaip Baltarusija ar Ukraina, jau nieko nestebina. Vis dėlto, tai nėra vien tik šio regiono rūpesčiai – nutrūkus energetinių išteklių tiekimui pavyzdžiui į Ukrainą, dujų negauna ir nemaža dalis ES narių, kurių vamzdynai sujungti su Ukrainos tiekimo sistema.
Taigi, Bendrija vėl su nerimu stebi naujus Maskvos ir Minsko energetinius nesutarimus. Tuo labiau, kad Baltarusija dar nuo sovietmečio yra priklausoma nuo rusiškos energetikos. Tai reiškia, kad didžiausia dalis kuro, reikalinga Baltarusijai, jau sovietmečiu naftos, gamtinių dujų ir anglies pavidalu buvo gaunama su Kremliaus pritarimu. Tuo tarpu Baltarusijos šiluminės elektrinės gamino tik du trečdalius šalies elektroenergijos.
Iširus Maskvos vadovautai Sąjungai, pigaus kuro tiekimas liovėsi ir Baltarusija susidūrė su energetine krize. Taigi, Minskas iki šiol yra priklausomas nuo rusiškos energetikos. Nors šalis ir ieško alternatyvų, netgi galvoja apie branduolinės energijos plėtrą, tačiau tam reikalingos milžiniškos investicijos, kurių niekas Baltarusijoje neturi.
Be abejo, energetika yra neatskiriama politikos dalis. Tai akivaizdu visame pasaulyje. Vis dėlto, nors Baltarusijai užsuktas naftos tiekimas, bent jau dujų rinkoje pavyko susitarti dėl stabilaus energetinio tiekimo. Sudėtinga vienareikšmiškai pagrįsti, kodėl Rusija paliko lengvatas Baltarusijai, sutikusi parduoti jai dujas pigiau nei kitoms Europos šalims, tarp jų Ukrainai.
Vis dėlto, Baltarusijos prezidento 2009 m. spalį pasirašyta prisijungimo prie Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos Kolektyvinių operatyvinio reagavimo pajėgų sutartis palengvino derybas ir Kremliaus sprendimą dėl nuolaidų, Baltarusijai tiekiant rusiškas dujas. Tuo labiau, kad naujoji organizacija laikoma NATO atsvara, o joje dominuos rusų karinis kontingentas.
Be to, A. Lukašenka pasirašė ir Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos Muitų sąjungos sukūrimo aktą. Taip Baltarusija pritarė Muitų kodekso sutarčiai, kuri įsigalios 2010 metų liepos 1 dieną, bei Vieningam muitų tarifui, kuris taikomas nuo 2010 sausio 1 dienos.
Atrodo kad Baltarusija vėl aktyviau flirtuoja su Maskva, savo ruožtu už tai gaudama pigių dujų. Tačiau šis flirtas nepadėjo Minskui gauti pigios naftos. Bent jau kol kas.
Taigi, susitarimo dėl naftos kol kas nėra, o tai labai neramina ne tik Minsko, bet ir Europos Sąjungos valstybių sostinių politikus. Tuo labiau, kad anksčiau Baltarusija patikino, jog nepavykus susitarti dėl pigesnio rusiškos naftos importo į šalį, gali padidinti Rusijos naftos tranzito į Lenkiją ir Vokietiją kainą, o tai atsilieptų ES rinkoms.
Vis dėlto, anksčiau ar vėliau A. Lukašenka ir Rusija susitars dėl energetinio tiekimo ir nafta vėl pasieks Baltarusijos įmones. Tačiau iki šio susitarimo tiek Minskas tiesiogiai, tiek ES (kol kas - tik psichologiškai) jaus energetinių karų Rytų Europos frontuose padarinius.
G. Dubonikas
