Vienas sūnus, dešimt metų sąžiningai dirbęs pas Ispanijos ūkininką, nusižudė. Kitas kaip benamis klajoja po Madridą. Už tai 165 kartus buvo sulaikytas vietos policijos. Tokią šykščią informaciją apie savo vaikus turi Irena Panasiuk.
Moteris norėtų išgelbėti bent jaunesnįjį sūnų. Pasiskolintų pinigų ir nusiųstų kelionei į Lietuvą. Tačiau niekas jai nepadeda susisiekti su sūnumi. Teisinamasi Asmens duomenų apsaugos įstatymu.
Žinia apie vyriausiojo sūnaus mirtį
Prieš keturiolika metų kražiškė (Kelmės r.) Irena Panasiuk liko našlė su penkiais vaikais. Moteris stengėsi, kad du jos sūnūs ir trys dukros būtų sotūs ir nesiskirtų iš bendraamžių.
Išaugę sūnūs Viktoras ir Algirdas patraukė uždarbiauti Ispanijon. Vyresnysis Viktoras gavo darbą Valensijoje, pas ūkininką.
Dešimt metų sėkmingai dirbo. Palaikė ryšį su motina. Atsiųsdavo jai pinigų, kad būtų lengviau išlaikyti jaunesnes seseris. Niekuomet nesiskųsdavo, kad jam sunku ar kad negaluoja.
Pernai rudenį Viktoras nustojo skambinti. Gruodžio 4-ąją į namus atėjęs Kražių seniūnas pranešė, kad jos sūnus mirė.
Esą prieš tai buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje. Išleistas iš ligoninės nusižudė. Atpažintas pagal turėtus dokumentus.
Žinia sukrėtė motiną. Jai sušlubavo sveikata. Iki tol kartkartėmis važiuodavusi uždarbiauti į Vokietiją, moteris palūžo.
Motinai kyla daug klausimų. Kodėl apie 31 metų jos sūnaus Viktoro mirtį pranešta tik tuomet, kai jis jau buvo palaidotas? Juk ūkininkas, pas kurį dirbo, turėjo jos telefoną. Gal būtų nuskridusi, pamačiusi, bent įsitikinusi, kad tikrai ten jos sūnus? Kaip jaunas, tvirtas vyras atsidūrė psichiatrijos ligoninėje? Viktoras niekuomet nesiskundė sveikata.
Irena Panasiuk negali parsivežti ir sūnaus palaikų. Jų pargabenimas labai brangiai kainuotų. O valstybės paramos negali gauti, nes Viktoras buvo priėmęs Ispanijos pilietybę. Motina informuota, kad sūnų palaidojo vietos savivaldybė.
Klajoja po Madridą
Broliai Viktoras ir Algirdas Panasiuk iš pradžių laikėsi vienas kito. Paskui Algirdas išvažiavo į Madridą. Motina žino tik tiek, kad ten gyveno su gerokai už save vyresne ispane.
I. Panasiuk turėjo ir sūnaus adresą bei telefoną. Ten siųsdavo laiškus. O kartais susiskambindavo su sūnumi.
Tačiau prieš porą metų ryšys nutrūko. Laiškas, kurį motina Algirdui siuntė į Madridą, grįžo atgal. I.Panasiuk bandė skambinti ankstesniu telefonu. Bute, kur anksčiau su moterimi gyveno jos sūnus, atsiliepia kiti žmonės.
Motina kreipėsi į policiją. Pernai kovą pradėta Algirdo Panasiuk paieška. Birželio mėnesį motina gavo atsakymą, kad jos sūnus – gyvas. Policija jį aptiko Madride. Kaip benamis klajūnas policijos sulaikytas jau 165 kartus.
Ar praėjusių metų pavasarį Algirdas Panasiuk tikrai buvo policijos surastas gyvas ir sveikas, ar Madrido policija rėmėsi anksčiau apie jį turėta informacija, motina nežino.
Jeigu tikrai buvo rastas klajojantis jos sūnus, kodėl jam nepasiūlyta paskambinti besirūpinančiai ir padėti galinčiai motinai?
„Algirdas neskambindavo taip dažnai kaip Viktoras, – pasakoja motina. – Tačiau kai susisiekdavom, visuomet būdavo malonus, švelnus, niekuomet nėra įžeidęs ar pasakęs ką nors šiurkštaus. Per paskutinį pokalbį jis buvo susitikęs su seserimi Jurgita. Abu kalbėdami su manimi verkė. Netikiu, kad jis nenori su manimi kalbėtis. Greičiausiai neturi nei iš kur paskambinti, nei kaip grįžti namo. O gal pateko į negerų draugų spąstus? Gal net ne jis klajoja po Madridą, o kas nors kitas, pavogęs jo dokumentus?“
Įtarimus patvirtina ir Kelmės policijos turima informacija. Pasirodo, 2008 metais Algirdas Panasiuk kreipėsi į Lietuvos ambasadą Ispanijoje dėl prarastų dokumentų.
2011 metais vėl prarado asmenybę liudijančius dokumentus. Kreipėsi į ambasadą. Migracijos departamentas dar kartą išdavė naujus dokumentus.
Paklaustas, ar neįmanoma padėti nežinią kenčiančiai motinai Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Ričardas Bracevičius apgailestavo, jog tai ne jų policijos jėgoms.
Jeigu Algirdas Panasiuk būtų padaręs kokį nors nusikaltimą Lietuvoje, tuomet valstybė skirtų pinigų parvežti jį iš Ispanijos.
„Vieną kartą dviese skridome į Madridą parvežti įtariamo padegėjo, – sakė R.Bracevičius. – Valstybei tai kainavo 12 tūkstančių litų.“
Kaltas Asmens duomenų apsaugos įstatymas?
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Piliečių aptarnavimo skyriaus pirmasis sekretorius Napoleonas Baranauskas redakcijai tvirtino, jog ambasados galimybės mažesnės už Interpolo ar Europolo.
Jeigu policijos surastas žmogus nepanoro paskambinti savo motinai, vadinasi, nenori, kad ką nors apie jį žinotų. „Mūsų galimybės mažesnės už Interpolo, – sakė N.Baranauskas. – Jei žmogus nenori bendrauti su artimaisiais, mes nepriversime. Jį saugo Asmens duomenų apsaugos įstatymas.“
Lietuvos ambasados Ispanijos karalystėje trečioji sekretorė Aušra Diržytė redakciją informavo, jog į ambasadą jau yra kreipusis pati Irena Panasiuk. Jai išsiųstas atsakymas. Tačiau sekretorė pažadėjo dar kartą pasigilinti į situaciją.
Iš visos miglotos motinos ir redakcijos turimos informacijos kyla nemažai pagrįstų klausimų.
Ar iš tiesų Algirdas Panasiuk nepanoro paskambinti motinai, ar jam nebuvo nė pasiūlyta? Ar turi jis galimybių paskambinti?
Ką iš tiesų saugo Asmens duomenų apsaugos įstatymas? Vaikus nuo savų motinų?
Nedarbo ir kitų socialinių problemų vejami jauni žmonės pasklido po pasaulį. Tūkstančiai motinų patiria panašias tragedijas kaip I.Panasiuk. Nejaugi nėra jokios išeities joms padėti? Kiek laiko lyg figos lapeliu dangstysimės Asmens duomenų apsaugos įstatymu?
Redakcija viliasi, jog šį straipsnį internete paskaitys Madride gyvenantys lietuviai. Galbūt kas nors atpažins lietuvius? Gal apie jų likimą ką nors žino?
P. S.
Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, redakcija gavo Užsienio reikalų ministerijos Viešųjų ryšių departamento lakonišką laišką:
„Atsakydami į Jūsų užklausą informuojame, kad Lietuvos ambasadai Ispanijoje yra žinoma Algirdo Panasiuk buvimo vieta. A. Panasiuk yra perduota žinia, kad jo ieško mama. Jam taip pat perduoti ambasados atsakingų pareigūnų kontaktai, kuriais A. Panasiuk gali kreiptis dėl konsulinės pagalbos suteikimo.“
Regina MUSNECKIENĖ