Lengvi pinigai
Ragan tiekia prekes vienai iš stambiausių prekybos MDMA tinklų JAV šiaurės rytuose, uždirbdama iki 45 000 dolerių per mėnesį, nors dirba tik kelias valandas per dieną. Kartu su savo „bosais“ – Chadu, netvarkingai susišukavusių turtingu vyruku iš Teksaso, kuris veikia kaip platintojas, ir Nicku, „kontaktu“ Britų Kolumbijoje, – per metus įvykdo prekybos operacijų už 4 milijonus dolerių.
Ekstazis – narkotikas vakarėliams, ypač populiarus tarp elektroninės šokių muzikos mėgėjų. Ragan ir jos komanda specializuojasi „Molly“ – MDMA rūšyje baltų miltelių kapsulėse pavidalu. MDMA sukelia „kaifą“, išlaisvindamas serotoniną ir suteikdamas vartotojui laimės jausmą laikotarpiui nuo trijų iki šešių valandų. Ritmas tampa gilesnis, šviesos spindi ryškiau. Visi aplinkui – tavo draugai.
Vėliau medžiaga taip pat sukelia apie valandą trunkantį blogos nuotaikos laikotarpį –vadinamuosius „otchodus“. Tuo metu gali atsirasti depresija ir paranoja. Medicininiai tyrimai demonstruoja, kad ekstazis gali sukelti ilgalaikius smegenų sutrikimus.
Laboratorijos, paslėptos Kanados gilumoje, ties vakarine ir rytine šalies pakrantėmis, pagamina didžiąją dalį visos pasaulinės ekstazio pasiūlos ir iš esmės visą jos JAV dalį. Per pastaruosius metus šis dešimtą dešimtmetį populiarus narkotikas atgimsta. Nuo 2006 metų iki 2010 metų ties Kanados ir JAV siena sulaikyto MDMA kiekis išaugo dvigubai. Praėjusiais metais Niujorke konfiskuotas MDMA kiekis viršijo 90-ųjų skaičius. Tyrimai rodo, kad MDMA vartojimas staigiai auga nuo 2007 metų, ypač 18-25 metų amžiaus žmonių grupėje.
Ir nors tokių narkotikų, kaip kokainas, tiekiama daugiau, ekstazis turi platesnę imtį. Dėl nukrypimų sudėtyje, dėl kurių atsirado tokios medžiagos, kaip „vonių druskos“, ekstazis tapo pavojingesnis. Tačiau tai nesutrukdė jauniems žmonėms, kaip Ragan, patekti į šį verslą po susižavėjimo tokia plačia paklausa. Ragan teigia, kad tai yra labai lengvi pinigai.
Ragan diena
Pirmasis Ragan klientas šiandien – Jerodas, Niujorko studentas su gražiomis žaliomis akimis, gyvenantis mažame dviejų kambarių bute žemutiniame Manhatane. Ragan atsisėda jo kambaryje – vietos vos užtenka dvigulei lovai ir nedidelei spintai. Bet jis išsitraukia nemenką pinigų krūvelę. Per pastarąsias savaites Jerodas įsigijo nemenką kiekį narkotikų ir yra skolingas Chadui 1050 dolerių.
„Kodėl jis taip ilgai laukė tokios didelės pinigų sumos“, – klausia Jerodas. Ragan klausimą ignoruoja. Atsakymas atrodo pakankamai akivaizdus: Chadas, jos bosas, užsidirba tiek šlamančiųjų, kad jam vis tiek.
Suskamba Ragan telefonas. Tai – Nickas, Chado verslo partneris. Ragan išeina į svetainę ir kalba su juo apie pinigus, ramiai tardamasi dėl 6500 dolerių, kuriuos Chadas skolingas Nickui už produktą, išmokėjimą. Kol kas jie susitarė dėl 4500 – viskas grynais, kurių ji turi su savimi, o likusieji – vėliau.
Sandorio metu Ragan smaginasi. „Būti mergina šiame versle yra šaunu. Pardavinėti labai lengva. Ypač vaikinai mėgsta iš manęs pirkti“, – pasakoja ji. Ragan įsėda į metro ir vykstą į Ist Vilidžą. Ji elgiasi ramiai ir prisipažįsta, kad kuklinasi kalbėti apie save.
Ši mergina be jokios abejonės turi pagrindo jaudintis dėl juridinių savo veiklos pasekmių. Žmogui, kurį pirmą kartą sulaiko su bent 25 gramais „Molly“, gali grėsti iki 10 metų kalėjimo. Sugautas antrą kartą gaus iki 14 metų. Tačiau finansinė nauda iš prekybos tokia didelė, kad sunku nesusigundyti.
Nors ji ir uždirba 40 dolerių už valandą dirbdama matematikos repetitore, didžioji dalis jos pajamų – iš narkotikų. Tai verslas, veikiantis ištisus metus, tačiau vasara – ypač pelninga. „Pats sezonas“, – kaip teigia pati Ragan. Srautas priklauso nuo muzikos festivalių – jie tampa tikra ekstazio pardavimų platforma.
Ragan parduoda Chado „Molly“ už keletą šimtų dolerių per savaitę. Didžiąją dalį savo pinigų ji užsidirba sandoriuose su savo asmeniniais pirkėjais, kurie daugiausia perka asmeniniam vartojimui. Iš Chado ji ima apie vieną unciją vienam kartui (28,3 gramo). 1 uncija kainuoja 1200 dolerių. Šioje uncijoje gali būti apie 280 tablečių.
Visada tiksli skaičiavimuose Ragan pardavimų savo klientams metu šią kainą padidina 2-3 kartus. Tačiau uždarbis gali skirtis, nes ekstazio rinkos kaina turi savybę svyruoti. Atvažiavusi į Ist Vilidžo stotelę, Ragan eina susitikti su Nicku. Apie jį ji beveik nieko nepasakoja, tik teigia, kad jis jai atrodo simpatiškas. „Manau, prekiauti narkotikais – seksualu“, – teigia Ragan.
Nickas su Ragan susitikimus organizuoja atsitiktinėse vietose, trijų valstijų sandūroje. Maždaug valanda iki planuojamo susitikimo jis paskambina jai ir pasako, kur vykti. Įprastai susitikimas trunka nuo 20 iki 40 minučių. Jo metu jie vaikšto. Kai jai riekia perduoti jam pinigus, ji tai padaro kartu su medžiagine rankine.
Pirmo jų susitikimo metu Ragan teko pusantros valandos sėdėti ant atsitiktinio suolelio parke. Per keletą mėnesių jie suartėjo, ir jis pradėjo imti pinigus tiesiogiai iš jos. Chadui nebereikėjo važinėti po rajoną.
Jo atsargumas paaiškinamas faktu, kad jis reguliariai per Kanados sieną gabeno dešimtis kilogramų ekstazio. Prekes jam tiekdavo trys laboratorijos Vankuveryje ir jo apylinkėse, kurios, pasak jo, iki praėjusių metų aprūpindavo narkotikais Čikagą, Bostoną ir Niujorką. Nickas būdavo atsakingas už Niujorką.
Nickas žinojo apie 12 kitų laboratorijų, gaminančių „Molly“ Britų Kolumbijoje, bet jos kontroliuojamos Vietnamo mafijos ir žymaus kinų nusikalstamo sindikato. Nickas nuo jų stengėsi laikytis atokiau.
Apsipirkęs Nickas perveždavo produktą keleiviniu traukiniu – miltelių prikimštus lagaminėlius tvarkingai laikė bagažo lentynoje. Jis pasakojo Chadui, kad ne karto nėra praradęs krovinio. Tačiau vasarą Nickas prie kontrabandos prijungė savo draugų tinklą Kanadoje ir JAV.
Nickas siūlė Ragan iki 20 000 grynais už narkotikų pervežimą iš Toronto. Jo draugai iš Kanados slėptų produktą jos automobilio padangose, o ji vis liktų rajone porai dienų, kad išvengtų įtarimų pasienyje. Iki šiol, tiesa, ji atsisakydavo. Jeigu tave sugauna kontrabandos metu, tai gali reikšti 20 metų kalėjimo.
Gavęs produktą, Nickas pervežą jį į ofiso patalpas trijų valstijų sankirtoje. Kiekvienas kilogramas Nickui kainuoja 10 000 dolerių. Iš Chado jis ima nuo 26 000 iki 30 000 tūkstančių už tarpininkavimą ir pervežimą. Parduodamas nuo 30 iki 40 kilogramų per mėnesį sezono įkarštyje, jis užsidirba nuo 160 000 iki 200 000 dolerių per mėnesį.
Gatvėje „Molly“ kaina gali siekti 150 dolerių už gramą, tai yra virš 120 000 dolerių už kilogramą. Tačiau kad sumažintų riziką, Chadas parduoda 65 proc. savo produkto smulkesniems prekeiviams – po keletą uncijų. Jis ima po 1400 už unciją. Pagal šią kainą, kilogramas, kurį Nickas Kanadoje perka už 5000 dolerių, parduodamas daugiau nei už 20 000 dolerių. Padauginkite tai iš 30 kilogramų per mėnesį, o vėliau iš 12 mėnesių per metus, ir gausis 4 milijonų dolerių vertės verslas su neįtikėtinu pelningumo koeficientu.
„Aš uždirbu žvėriškai daug“, – tvirtina Chadas su patenkinta veido išraiška. Praėjusios vasaros pradžioje dėl kokybiško vietinio ekstazio trūkumo jis užsidirbo tiek, kiek niekada.
Sausra Kanadoje privedė prie safrolo aliejaus deficito. O tai yra pagrindinis „Molly“ ingridientas. Pasak Chado, Vankuverio laboratorijose atsargos išseko, ir netgi Kalifornijoje, augančiame MDMA gamybos centre, pastebimas medžiagos deficitas.
Kanados policija rengia reidus į visus ekstazio gamybos taškus, o gamtos apsaugos aktyvistai padeda kovodami prieš augalų surinkimą, iš kurių vėliau išgaunamas safrolo aliejus.
Praėjusiais metais viskas tapo taip blogai, kad Chadas ir Nickas galvojo susisiekti su interneto forumo apie ekstazį administratoriumi, kuris turėjo jiems pasiūlymą, tačiau galiausiai nusprendė jo nepriimti – pabijojo, kad pateks į spąstus.
Sunkumai privedė prie „Molly“ su modifikuota sudėtimi platinimo. Tarp tokių narkotikų – sintetinis narkotikas, dabar jau žinomas kaip „vonios druska“ – kristalai, kurie susmulkinti į miltelius gali būti panašūs į ekstazį, ypač nepatyrusiai akiai. Jie atrodo kaip angliška druska, tačiau kitomis prasmėmis jokių sąsajų su tikromis vonios druskomis neturi. Jie sukelia pojūčius, panašius į kokaino.
Chadas labai susirūpinęs dėl šios tendencijos. „Vonios druskos – visiškas gyvuliškas narkotikas. Otchodai – siaubingi, todėl kad tu vis vartoji ir vartoji toliau, kol nepradėsi kam nors kandžiot veidą“, – Chadas prisimena siaubingą incidentą Majamyje, kai vyras, vartojęs „vonios druskas“, nukando benamiui vyrui veidą.
Chadas padidino savo kainą, išbandęs 14 kitų Niujorko „Molly“ prekeivių produktus. Tik viename iš jų buvo didžioji MDMA dalis. Kitais atvejais – atsitiktinės medžiagos. Sintetiniai chemikalai per pastaruosius metus iškilo, nes yra tiekiami iš Kinijos. Dėl chemijos ir kitų mokslų pažangos užsienio laboratorijos išmoko kurti naujus narkotikus per kelis mėnesius – anksčiau tam reikėdavo kelerių metų.
Tai labai pavojinga. Aktyvioji „vonios druskų“ dozė gali būti penkis kartus mažesnė už MDMA, teigia Chadas. Jis prisimena, kaip jam stebint vienas jo pažįstamas suvalgė pusę gramo šios medžiagos, manydamas, kad tai yra ekstazis, o vėliau nusirito į ilgą ir paranojišką druskų laikotarpį.
Tikro MDMA deficitas tik padidino verslo pelną. Paskutinį kilogramą praėjusią vasarą Chadas pardavė už 100 000 dolerių.
„Tai tik įrodo, kad pardavinėti niekas nenustos. Tai iš tiesų svarbi sudedamoji besivystančios elektroninės muzikos pramonės dalis. Žmonės tiesiog toliau kvailai vartoja narkotikus“, – teigia Chadas.
Ir vis dėlto MDMA deficitas ir rimtos bausmės grėsmė reiškia, kad Chadas ir Ragan kažkada vis dėlto nustos pardavinėti. Pastaruosius metus Chadas taupė pinigus, kad pradėtų savo asmeninė vyno verslą.
Ragan galvoja apie bankų sektorių. Tačiau ją vis dar lygi nepasitikėjimas: „Man tiesiog reikia susimokėti už butą.“
