Eksperto nuomone, pagrindinis Kursko operacijos karinis tikslas buvo sukaustyti Rusijos kariuomenės rezervus, kad rusai negalėtų jų operatyviai naudoti.
„Šis tikslas iš dalies buvo pasiektas. Bent jau kalbant apie strateginius rezervus. Formuojamos Leningrado karinės apygardos armijos buvo sukaustytos būtent Kursko srityje, todėl jos nepasiekė nei Charkivo krypties, nei kitų rytinių mūsų valstybės rajonų“, – sakė P. Lakijčukas.
Jis pažymėjo, kad priešas taip pat buvo priverstas dalį pajėgų permesti iš kitų ruožų. Anot jo, tai nebuvo silpnos pajėgos – buvo perkeltos jūrų pėstininkų brigada ir oro desantininkų diviziją. „Šie daliniai nesuintensyvino Pokrovsko puolimo“, – pridūrė ekspertas.
„Manau, kad mūsų vadovybė tikėjosi didesnės Kursko operacijos sėkmės būtent kariniu požiūriu - kad priešas atitrauks dideles pajėgas iš pagrindinio smūgio krypties, iš Pokrovsko krypties, iš Kurachovės krypties, kur jis turi didžiausią pajėgų koncentraciją ir galingus rezervus. Tačiau taip neatsitiko“, - sakė P. Lakijčukas
Jo nuomone, jau pirmomis Kursko operacijos dienomis Ukrainos pajėgoms pavyko pasiekti karinius ir politinius tikslus. Be kita ko, partneriams Vakaruose buvo pademonstruota, kad ukrainiečiai gali kariauti Rusijos teritorijoje.
„Kalbant apie karinį rezultatą, mūsų užduotis buvo ir yra atitraukti kuo daugiau priešo rezervų. Aišku, priešas Kursko srityje vis labiau spaus... Tai ne Vuhledaras, ne Pokrovskas, ne Časiv Jaras. Nėra prasmės laikytis tos Sudžos. Svarbiausia – išsilaikyti palei Ukrainos sieną“, - pareiškė ekspertas.
UNIAN primena, jog rugsėjo 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Kursko srityje Rusijos pajėgos per mūšių mėnesį neteko apie 6 tūkst. kareivių, kurie žuvo arba buvo sužeisti.
