Pasak analitikų, tebėra neaišku, kodėl valdžia priėmė „visiškai nelogišką“ sprendimą trečiadienį paryčiais pasiųsti tūkstančius milicininkų į Nepriklausomybės aikštę, tačiau negalima atmesti, kad žengti šį žingsnį Kijevą padrąsino Rusija.
Pamėginusi užimti Nepriklausomybės aikštę valdžia buvo priversta gėdingai atsitraukti, nes milicijos pajėgas savo skaičiumi gerokai viršijo protestuotojai, kurių tūkstančiai nepabūgę šalčio ir tamsos suplūdo į aikštę.
Opozicijos lyderiai, tarp jų kalinama buvusi premjerė Julija Tymošenko ir pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko, po reido prieš protestuotojų stovyklą leido aiškiai suprasti, kad derybos su V.Janukovyčiumi dėl krizės užbaigimo nebegalimos.
„Neatmestina, kad valdžia veikia Rusijos interesų labui“, – sakė politinių studijų centro „Penta“ direktorius Volodymyras Fesenka.
„Tačiau taip pat gali būti, kad valdžia buvo apsvaiginta sėkmės“ po analogiško mėginimo anksčiau šią savaitę nustumti protestuotojus nuo vyriausybinių pastatų, kuris pavyko, sakė analitikas.
„Vis dėlto valdžia pervertino savo pajėgimus ir nepakankamai įvertino protestuotojų galimybes. Dėl šios priežasties dabar mes esame dar toliau nuo krizės, kuri tik paaštrėjo, sprendinio“, – pridūrė V.Fesenka.
Dar labiau glumina tai, kad riaušių milicija ir elitinės Vidaus reikalų ministerijos pajėgos prieš protestuotojus buvo pasiųstos tuo metu, kai į Kijevą derybų su prezidentu V.Janukovyčiumi buvo atvykusios Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland (Viktorija Njuland).
C.Ashton ir V.Nuland neslėpė prijaučiančios protestuotojams, kurie tris pastarąsias savaites gatvėse reiškia savo nusivylimą ir pyktį dėl vyriausybės sprendimo atsisakyti strategiškai svarbios sutarties su ES, kuris buvo priimtas spaudžiant Rusijai.
Abi aukšto rango diplomatės Nepriklausomybės aikštėje susitiko su protestuotojais, kurie jas pasveikino kaip didvyres.
Oleksijus Haranas, Kijevo Mohylos universiteto profesorius, sakė, kad visuomenės pasipiktinimas nevykusiu slopinimu gali paskatinti dar daugiau žmonių išeiti į gatves ir protestuoti prieš V.Janukovyčių.
„Politiniu požiūriu tai atrodo nenaudinga valdžiai. Tokie veiksmai, kurių imtasi naktį, kelia įtampą ir veda žmones į gatves, - sakė jis. - Tai atrodo neracionalu. Tai gali būti Kremliuje parašytas scenarijus“.
V.Janukovyčius trečiadienį vakare žadėjo, kad valdžia niekada nenaudos jėgos prieš taikius protestus, ir ragino opoziciją susėsti derėtis.
Tačiau V.Klyčko po to bandymo išvaikyti protestuotojus padidino statymą pareikšdamas, kad „mums reikia reikalauti ne tik vyriausybės, bet ir prezidento atsistatydinimo“.
Tvyrančios įtampos ženklas buvo ir J.Tymošenko žodžiai: „Raginu visus ukrainiečius: pakilkite! Jokių derybų su gauja“.
Kijevo Razumkovo centro direktoriaus pavaduotojas Jurijus Jakymenka sakė, kad valdžia galbūt tikėjosi jėga atgauti situacijos kontrolę.
„Šios krizės sprendimo kelias eina per derybas ir pirmalaikius parlamento bei prezidento rinkimus“, - pridūrė jis.
Kita galimybė galėtų būti tarptautinis spaudimas V.Janukovyčiui. Apie tai trečiadienį užsiminė JAV valstybės departamentas, pagrasinęs sankcijomis.
„Buvo daug simbolinių gestų iš Vakarų pusės, bet ši valdžia, regis, supras tik jėgos kalbą“, - sakė O.Haranas.
„Tikslinės sankcijos jau pavėlavo“, - sakė jis ir nurodė, kad jos galėtų būti taikomos tokiems pareigūnams kaip nacionalinio saugumo vadovas Andrijus Kliujevas ir generalinis prokuroras Viktoras Pšonka.
„Tada galbūt Janukovyčius supras, kad galėtų būti kitas ir kad tai galėtų paveikti jį ir jo šeimą“, - pridūrė O.Haranas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
