Šeštadienį daugiau nei 1000 statistikos bei ekonomikos ekspertų užbaigė keturias dienas trukusią diskusiją, skirtą dviem sunkiai įkandamiems klausimams: kas yra laimė ir kaip ją išmatuoti?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) surengtame forume dalyvavę ekspertai pripažino, jog ankstesni rodikliai, žmonių pasitenkinimą gyvenimu matavę pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) ir visuomenės gerovę, nebėra tinkami.
"Matuodami BVP kiekvienam žmogui, manome, jog žinome, kaip tie žmonės jaučiasi, - forume sakė OECD generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria (Chosė Anchelas Gurija). - Tačiau ar valstybių lyderiai pakankamai gerai informuojami, ko žmonės nori, ką jaučia ar kuo tiki? Turime rasti priemonių pagerinti visuomenei tinkamų sprendimų priėmimą."
Roterdamo Erasmus universiteto profesorė Ruut Veenhoven (Rut Venhoven) atliko tyrimą, kuris vertino žmonių laimės dydį.
Jo metu tiriamieji turėjo atsakyti į paprastą klausimą: "Ar esate patenkintas savo gyvenimu"? Atsakymą reikėjo pateikti dešimties balų sistemoje.
R.Veenhoven, vadovaujanti Pasaulinei laimės duomenų bazei, surinko 95 šalių duomenis.
Pasirodo, jog patys laimingiausi Žemėje yra Danijos gyventojai, savo gyvenimą vertinantys vidutiniškai 8,2 laimės balo.
Mažiausiai laimingi - tanzaniečiai, pasitenkinimą gyvenimu išreiškę tik vidutiniškai 3,2 balo.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos yra 17-oje vietoje, o Rusija - 84-oje.
"Laimingosios šalys yra demokratinės, puikiai valdomos, jų ekonomika turtinga ir konkurencinga. Nepriklausomai nuo santvarkos, tokiose šalyse valdininkai atviri, atsakingi ir nekorumpuoti. Be to, šalyse vyrauja lyčių lygybė ir tolerancija. Visa tai leidžia žmonėms kurti tokį gyvenimą, koks jiems labiausiai priimtinas", - sakė R. Veenhoven.
Susituokę žmonės yra laimingesni, nei vienišiai, tačiau šis skaičius mažėja susilaukus vaikų. Moterų liberalizacija suteikė daugiau laimės vyrams nei moterims. Be to, kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo jis nelaimingesnis.
Šie duomenys vertingi ne tik kaip įvairių visuomenės sluoksnių atspindys. Kada nors jie gali daryti įtakos ir valdžios sprendimams.
Pasak Londono ekonomikos mokyklos profesoriaus Richardo Layardo (Ričardo Lejardo), "galima apklausti žmones apie įvairias jų gyvenimo sritis, pasidomėti ir to gyvenimo detalėmis. Tada galima daryti išvadas, kokią įtaką visuomenei daro vieni ar kiti valdžios sprendimai".
Laimės apskaičiavimas vis dar laikomas tik eksperimentu, tačiau, R.Layardo nuomone, kada nors jis galėtų tapti daug efektyvesne visuomenės nuomonės tyrimo priemone nei apklausos: "Bandome sužinoti, ką iš tikro visuomenei davė valdžios sprendimai, o ne kaip žmonės tuos sprendimus vertina".
Kita daug žadanti tyrimo sritis yra neurologija, kurią statistikos ekspertai taip pat galėtų panaudoti kaip priemonę tyrimams.
"Vis daugiau ir daugiau neurologinių tyrimų galime susieti su psichologiniais ir sociologiniais laimės tyrimais. Taip apie žmogų sužinosime dar daugiau", - sakė Gertas Wagneris (Gertas Vagneris) iš Vokietijos ekonominių tyrimų instituto.
Tačiau jis skubėjo pridurti, jog "politikams iš to jokios naudos", atmesdamas galimybę valdžiai įlįsti į gyventojų protus ir taip juos padaryti laimingesnius.
