Saugumo pajėgos jau pradėjo veiksmus prieš Musulmonų brolijos socialines institucijas – surengė reidų jos valdomose mokyklose ir ligoninėse nuo liepos 3-osios, kai kariškiai nuvertė islamiškų pažiūrų prezidentą Mohammedą Mursi.
Šie veiksmai tikriausiai atskleidžia naujųjų Egipto lyderių ambicijas ne vien suimti įtakingus Musulmonų brolijos veikėjus, bet ir suduoti ilgalaikį arba galbūt netgi mirtiną smūgį tai organizacijai, sugriaunant jos gyvavimo pamatus. Jeigu šios pastangos pasiseks, Brolijos politinės perspektyvos gali būti sužlugdytos ilgam.
„Planuojama nutraukti finansavimo šaltinius, sulaužyti sąnarius šiai organizacijai ir išardyti tribūnas, iš kurių skelbiama jos žinia“, – sakė vienas aukšto rango saugumo pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, nes jis nebuvo įgaliotas aiškinti saugumo tarnybų ketinimų.
Musulmonų brolijos, kurios veikloje persipynusi politika ir religija, sėkmę rinkimuose didele dalimi lėmė įvairūs jos verslo interesai, užtikrinantys pajamų šaltinius, taip pat mokyklos, mečetės ir įtakingos socialinės institucijos, teikiančios pigią medicinos pagalbą ir kitokias paslaugas milijonams neturtingų egiptiečių. Dėl šių priežasčių, kai 2011 metais buvo nuverstas autokratas prezidentas Hosni Mubarakas, Brolija triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus ir iškėlė į valdžią M. Mursi, kuris tapo pirmuoju šalyje demokratiškai išrinktu lyderiu.
„Ligoninės ir mokyklos yra vieni galingiausių įrankių užsitikrinti palaikymą, kuris galėtų virsti rinkėjų balsais“, – sakė politologas Ahmedas Banas, buvęs Musulmonų brolijos narys.
Pasak jo, mokyklos suteikia šiai organizacija „didelį aruodą verbuoti naujiems nariams ankstyvajame jų gyvenimo etape“. Tuo tarpu ligoninės siunčia žinią, kad „mes teikiame geras ir pigia paslaugas bei esame geri musulmonai“.
Per rinkimų kampanijas Brolijos ligoninės, dalyvaujant kandidatams, siųsdavo medicinos brigadas, nemokai teikiančias gydymo paslaugas kaimuose, kuriuose nėra valstybinių medicinos institucijų. Per pastaruosius dvejus metus Brolijos politinis sparnas – Laisvės ir teisingumo partija – organizuodavo muges, kuriose buvo pigiau pardavinėjamas maistas ir drabužiai.
85 metus gyvavusi Musulmonų brolija, kuri anksčiau taip pat ilgą laiką buvo uždrausta ir kurios istorijoje nuolat kartodavosi represijų bei pakantumo laikotarpiai, savo struktūras kūrė daugiausiai pogrindyje. Dėl to valdžios pareigūnams tampa sunkiau į jas nusitaikyti, nes daugelis institucijų yra registruotos kitų asmenų vardu.
Nuvertus H.Mubaraką, Brolija pradėjo veikti atvirai – įkūrė oficialią būstinę ir savo politinę partiją. Minėtas aukštas saugumo pareigūnas sakė, kad žvalgyba ir Nacionalinio saugumo agentūra renka informaciją iš bankų, priežiūros organizacijų ir valstybinių registrų, kurdama duomenų bazę apie Brolijos narius ir jos valdomą turtą.
Pagal ankstesnį teismo sprendimą buvo įšaldytas 24 įtakingų šios organizacijos veikėjų turtas. Tarp jų buvo Brolijos vadovo pavaduotojas Khairatas al Shateras – turtingas verslininkas, laikomas šios organizacijos vienu iš pagrindinių finansuotojų ir autoritetų.
Pirmadienį paskelbtas teismo sprendimas, jeigu nebus atmestas apeliaciniame procese, suteikia pareigūnams teisinį pagrindą imtis veiksmų prieš Musulmonų brolijos valdomus subjektus.
Toje didelio masto nutartyje nurodoma, kad turi būti uždrausta ši organizacija, taip pat „bet kokia institucija, kuri yra jos įsteigta arba ... yra jos finansiškai išlaikoma“. Be to, teismas nurodė konfiskuoti Brolijos aktyvus ir nekilnojamąjį turtą.
Teisės ekspertų nuomone, ši teismo nutartis taip pat gali paskatinti paleisti Laisvės ir teisingumo partiją.
Teismo išaiškinime pateikiama nedaug konkrečių teisinių priežasčių, tik argumentuojama, kad Brolija naudojosi islamu „kaip priedanga“, tačiau „pažeidinėdavo piliečių teises“. Nutartyje išdėstytas platus politinis pasmerkimas, teigiant, kad per vienerius M.Mursi darbo metus „egiptiečiai patyrė tik represijas ir aroganciją“.
Vienas iš Brolijos lyderių Ibrahimas Moneiras pareiškė, kad ši nutartis yra „totalitarinė“. Jis sakė Katare įsikūrusiai televizijai „al Jazeera Mubasher Misr“, kad Brolija „išliks, jeigu Dievas panorės, o ne pagal (Egipto karinio lyderio generolo Abdel Fattaho) al Sissi teismų nurodymus“.
Naujoji teismo nutartis atveria kelią bent kurio Brolijos nario areštui. Tokiu būdu buvo grįžta prie padėties, gyvavusios vadovaujant H.Mubarakui, kai Musulmonų brolijos nariai būdavo suimami dėl „priklausymo uždraustai organizacijai“.
Iki šiol suimti jau apie 2 000 aukšto ir vidutinio rango Brolijos veikėjų. M.Mursi, Brolijos aukščiausiasis lyderis Mohammedas Badie ir du jo pavaduotojai laukia teismo, kaltinami žmonių gyvybių nusinešusio smurto kurstymu. Pareigūnai ir dabartinį režimą palaikanti žiniasklaida kaltina Broliją kursčius smurtą, atsakant į perversmą.
Pastarosiomis savaitėmis saugumo pajėgos surengė reidus bent dešimtyje su Brolija susijusių mokyklų ir aštuoniose ligoninėse, konfiskuodamos jų įrangą ir suimdamos direktorius, neretai kaltinant, kad tose institucijose buvo slepiami ginklai. Švietimo ministerija nurodė, kad Brolija visoje šalyje turi 40–60 mokyklų.
Ligoninės atveria dar vieną langą į Brolijos imperiją. Vienas iš jos tinklų – Islamo medicinos asociacija – turi Egipte apie 30 ligoninių, teikiančių pigias paslaugas apie 2 mln. pacientų, taip pat turinčias 2 000 gydytojų ir 3 000 kitų darbuotojų, nurodoma jos oficialiame tinklalapyje.
Laikinoji vyriausybė taip pat griežtina kontrolę mečetėse, kurios yra dar vienas svarbus Brolijos įtakos šaltinis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
