Pastatas Kairo Mokatamo rajone buvo padegtas, o paskui žmonės įsiveržė į vidų ir pradėjo pro langus mėtyti daiktus. Kiti žmonės ėjo šalin su įvairiais daiktais, tarp jų – baldais.
Liudininkai AFP sakė, kad pastate nebėra Musulmonų brolijos narių. Anksti pirmadienį juos visus išlydėjo kažkokia žmonių grupė.
Egipto opozicija nustatė antradienio terminą Mursi atsistatydinti
Egipto opozicinis judėjimas „Tamarod“ („Sukilimas“), kuris vadovavo visoje šalyje vykusiems masiniams protestams prieš prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį), nurodė jam antradienio terminą atsistatydinti ir pagrasino pilietinio nepaklusnumo kampanija, jeigu liks poste.
„Duodame Mohamedui Mursi (laiko) iki antradienio, liepos 2-osios, 17 val. (18 val. Lietuvos laiku) pasitraukti iš valdžios, sudarant sąlygas valstybės institucijoms pasirengti pirmalaikiams prezidento rinkimams", – sakoma pareiškime „Tamarod“ interneto svetainėje.
Priešingu atveju „antradienio 17 val. bus visiško pilietinio nepaklusnumo kampanijos pradžia", sakoma pareiškime.
„Tamarod“ yra masinė kampanija, kuri tvirtina surinkusi daugiau kaip 22 mln. parašų už M.Mursi atsistatydinimą.
Šis judėjimas organizavo sekmadienio protestus, per kuriuos milijonai žmonių išėjo į gatves ir reikalavo M.Mursi pasitraukimo per pirmąsias jo inauguracijos metines.
Savo pareiškime „Tamarod“ paragino armiją, policiją ir teismus palaikyti protestuotojus.
Judėjimas atmetė prezidento raginimus pradėti dialogą ir nurodė: „Nėra būdo sutikti su kokiomis nors dalinėmis priemonėmis. Nėra kitos alternatyvos, tik taikus Musulmonų brolijos ir jo atstovo Mohamedo Mursi valdžios galas".
Egipte protestuotojams reikalaujant Mursi atsistatydinimo, žuvo penki žmonės
Egipte protestuotojams užtvindžius miestų gatves ir reikalaujant islamiškų jėgų iškelto prezidento Mohamedo Mursi (Mohamedo Mursio) atsistatydinimo, žuvo penki žmonės.
Vykusios masinės demonstracijos priminė 2011 metų sukilimą, kuris galiausiai sudarė sąlygas M.Mursi ateiti į valdžią.
„Tai didžiausias protestas per Egipto istoriją“, – AFP sakė šaltinis armijoje, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės ir kuris pridūrė, kad visoje šalyje į gatves išėjo „milijonai".
Vėliau sekmadienį kilus susirėmimams, žuvo penki žmonės.
26 metų vyras žuvo, o keli žmonės buvo sužeisti protestuotojams atakuojant Musulmonų brolijos būstinę Kaire, sakė vienas ligoninės pareigūnas.
Televizijos reportažuose buvo matyti degantis pastatas ir dešimtys jį puolančių žmonių, kurie svaidė akmenis ir padegamąsias bombas.
Musulmonų brolijos šalininkai į puolančiuosius šaudė šratais, bandydami juos atremti, įvykio vietoje matė AFP žurnalistas. Vėliau aplink pastatą girdėjosi šaudant iš automatinių ginklų.
Šio islamiško judėjimo atstovas Gehadas al Haddadas (Gehadas Hadadas) sakė, kad maždaug 150 „nenustatytų banditų“ atakavo biurus. Trys žmonės žuvo centrinėje Asjuto provincijoje, kai motociklu atvažiavę užpuolikai pradėjo šaudyti į protestuotojus, sakė vienas saugumo šaltinis.
Vienas žmogus žuvo, o dar 40 buvo sužeisti, kai Beni Suveifo provincijoje į pietus nuo Kairo susirėmė M.Mursi šalininkai ir oponentai.
Abu tie incidentai įvyko prie Laisvės ir teisingumo partijos – Musulmonų brolijos politinio sparno – biurų. „Dialogas yra vienintelis būdas, kuriuo galime pasiekti supratimą, – žurnalistams sakė M.Mursi atstovas Ehabas Fahmy (Ehabas Fahmis). – Prezidentūra yra atvira realiam ir rimtam nacionaliniam dialogui".
Tačiau Kaire aidint skanduotei „Išeik!", pagrindinis opozicinis Nacionalinio išgelbėjimo frontas paragino vykdyti taikią pilietinio nepaklusnumo kampaniją.
Jis paragino egiptiečius likti gatvėse iki M.Mursi atsistatydins.
Vienas opozicijos lyderių paragino armiją įsikišti, jei M.Mursi atsisakytų trauktis.
„Ginkluotosios pajėgos privalo veikti, nes visuomet buvo liaudies, kuri pareiškė savo valią, pusėje“, – sakė Hamdeenas Sabahi (Hamdinas Sabahis), kuris 2012 metų prezidento rinkimuose liko trečias.
Geriausia išeitis būtų, jeigu M. Mursi pasitrauktų savo noru, pridūrė jis.
Protestai prieš M.Mursi taip pat vyko pajūrio mieste Aleksandrijoje, Nilo deltos miestuose Mansuroje, Menufe, Tantoje ir Mahaloje, prie Sueco kanalo esančiuose Suece ir Port Saide, prezidento gimtajame Zakaziko mieste.
Kairo Tahriro aikštėje protestuotojai mojavo raudonomis kortelėmis ir Egipto vėliavomis, per garsiakalbius sklido patriotinės dainos.
„Žmonės nori režimo nušalinimo!" – skandavo protestuotojai. Toks buvo ir 2011 metų sukilimo, nušalinusio Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) bei iškėlusio į valdžią M.Mursi, šūkis.
M.Mursi šalininkai jau kelios dienos rengia atsakomuosius mitingus jo legitimumui ginti, tad buvo nuogąstavimų dėl didelių konfrontacijų.
Sekmadienį vykę protestai prieš vyriausybę užtemdė jų susibūrimą Kairo Nasro rajone, kuriame, armijos apskaičiavimu, dalyvavo maždaug 25 tūkst. žmonių.
Policininkai ir kareiviai prie svarbių pastatų buvo dislokuoti visoje šalyje, taip pat – prie gyvybiškai svarbaus Sueco kanalo, pranešė saugumo pareigūnai. Ligoninėse buvo paskelbta aukšto laipsnio parengtis. Bankai ir dauguma įstaigų sekmadienį, kuris Egipte yra darbo diena, nedirbo.
Paprastų žmonių judėjimas „Tamarod“ („Sukilimas“) paskelbė, jog surinko daugiau kaip 22 mln. parašų po peticija už M.Mursi pasitraukimą ir pirmalaikius prezidento rinkimus.
Patikrinti šio skaičiaus neįmanoma.
M.Mursi rinkimus praėjusiais metais laimėjo surinkęs 13,2 mln. balsų. Prieš jį balsavo 12,3 mln. rinkėjų.
M.Mursi, kuris anksčiau buvo vienas Musulmonų brolijos aukšto rango lyderių, yra pirmasis laisvai išrinktas Egipto prezidentas. Į valdžią jį iškėlė sukilimas, kuris užbaigė tris dešimtmečius trukusį H.Mubarako valdymą.
Oponentai kaltina jį išdavus revoliuciją – tuo, kad valdžia buvo sukoncentruota islamiškų jėgų rankose ir kad buvo sukeltas ekonomikos smukimas.
M.Mursi šalininkai sako, kad daug problemų jis paveldėjo iš korumpuoto režimo ir kad jam turėtų būti leista užbaigti savo kadenciją, kuri turi baigtis 2016 metais.
Bet koks bandymas išversti jį iš posto yra perversmas prieš demokratiją, teigia jo šalininkai.
Trečiadienį sakydamas kalbą per televiziją M.Mursi perspėjo, kad poliarizacija gali paralyžiuoti Egiptą, ir bandė raminti protestuotojus raginimais pradėti dialogą bei pažadais vykdyti konstitucinę reformą.
