Dabar jau galime teigti, kad Dimitrijaus Medvedevo „naujoji Rusija“ labai panaši į senąją, Vladimiro Putino valdytąją, dienraštyje „The Telegraph“ rašo knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius Edwardas Lucasas.
Tai patvirtina ankstesnių savaičių įvykiai. Didžiosios Britanijos tarnybos Rusijos pareigūną apkaltino žmogžudyste. Reaguodama į tai Rusijos žiniasklaida „demaskavo“ Didžiosios Britanijos diplomatą, kuris apkaltintas šnipinėjimu. Britanijos didžiausiai kompanijai BP liko tik žingsnis iki svarbiausių investicijų Rusijoje praradimo. JAV susitarimas su Čekija dėl radaro statybos sutiktas grasinimais imtis karinio ir technologinio atsako. D. Britanijos premjero Gordono Browno susitikimas su D. Medvedevu buvo „šalčiausias“ šalių atstovų susitikimas per paskutiniuosius 20 metų. Rusija pareiškė kartu su Kinija blokuosianti galimas Jungtinių Tautų sankcijas Zimbabvei.
Ši įvykių grandinė patvirtina, kad Rusija atgavo ir pasitikėjimą savimi, ir pajėgumus veikti.
Teigiama, kad Rusija, kaip ir bet kuri kita didelė šalis, šitaip gina savo nacionalinius interesus ir tame nėra nieko blogo. Tačiau šis požiūris ignoruoja du svarbius dalykus - labai tikslų, pagal specifinę rusišką mąstyseną gimusį strateginį planą ir šovinizmo, ksenofobijos bei revanšizmo elementus.
Rusijos mąstymas vis dar apribotas sovietinio požiūrio, kuris palieka mažai vietos abipusės naudos koncepcijai. Pagal tokį mąstymą, jei kas nors yra gerai Vakarams, tai yra blogai Rusijai, ir atvirkščiai.
Šio mąstymo pavyzdys - Rusijos valstybinės televizijos kaltinimai išdavyste politikams, kurie po 1990 metų bendradarbiaudami su Vakarais „susilpnino“ šalį. Vakarams metami kaltinimai, jog skatino chaotiškas reformas ir apgaulingą demokratiją, kuri praturtino oligarchus bei nuskurdino likusiuosius. Pagal šį požiūrį Rusija buvo palikta dezintegracijai tol, kol ją „išgelbėjo“ V. Putinas.
Tai - absurdas, teigia E. Lucasas. Kaip paspirtį Vakarai Rusijai suteikė milijardus dolerių, o tikslo nepavyko pasiekti ne todėl, kad parama ir patarimai buvo blogi, o todėl, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijos padėtis buvo itin sudėtinga, o vadovavimas šaliai - silpnas. Dabar dėl šios neteisybės Rusija siekia revanšo.
Pirmasis žingsnis - siekis atgauti įtaką buvusiose sovietinėse šalyse, kurias Rusija laiko savo kiemu. Šios šalys pagal Rusijos požiūrį ne pačios pasirinko Vakarus, o buvo pagrobtos nacionalistų bei Vakarų sąmokslininkų.
Antroji plano dalis - neutralizuoti didžiąsias Europos šalis bei susilpninti NATO. Taktika - paprasta, siekiama vystyti ryšius su didelį energijos poreikį jaučiančiomis šalimis kaip Vokietija, statyti vamzdynus, kurie apeitų tokias valstybes kaip Ukraina, skatinti europiečių antiamerikietiškus jausmus naudojantis Irako ir priešraketinio gynybos skydo problemomis, pirkti politikus, partijas ir visas šalis, jeigu tik leidžia galimybės.
Raktas į Rusijos sėkmę - ekonominių ir politinių svertų naudojimas kartu. Jei ES nori suteikti pagalbą Gruzijai, Graikija padeda Rusijai blokuoti šią pagalbą. Jei NATO nori padėti Ukrainai, tai sutrukdo Vokietija. Kai Prancūzija išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, Kremlius pasiūlė dujų telkinį bei didžiules investicijas į automobilių gamyklą mainais už tylą.
Ši taktika veikia. Vokietija lyderiauja tarp NATO šalių, kurios pasisako prieš Ukrainos ir Gruzijos narystę šioje organizacijoje.
Tiek Ukrainai, tiek Gruzijai Rusija grasina suskaldymu. Ukrainos Krymo provincijoje skatinamas separatizmas, o dvi Gruzijos provincijos faktiškai aneksuotos. Protestuodama prieš oro erdvės pažeidinėjimą Gruzija iš Maskvos atšaukė savo ambasadorių, tačiau to Vakaruose niekas nepastebėjo. Paskutinis mūsų saugumo garantas JAV - diskredituotas ir suglumęs.
Rusijos sumani vamzdynų politika sugriovė Europos bandymus diversifikuoti energijos šaltinius. ES remtas Nabucco projektas sustabdytas. Tuo tarpu rusiški, Austrijos ir Vokietijos remti Nord Stream ir South Stream vamzdynai Ukrainą bei Lenkiją paliks atviras Rusijos energetiniam šantažui.
Rusija yra didelė investuotoja į mūsų ekonomikas, mūsų bankininkai apsiseilioja vien pagalvoję apie bendradarbiavimo su Rusija atveriamas galimybes. Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schrioderio dalyvavimas Nord Stream dujotiekio statybose - pavyzdys, kaip Rusijos įtaka įsiskverbė į mūsų politinę sistemą. Šachas ir matas grėsmingai artėja.
Parengė Mindaugas Valančius
