Šeštadienio vakaras. Stokholmo centras, Ulofo Palmės gatvės ir judrios pėsčiųjų alėjos – Drotningatano gatvės – sankryža. Daugybė Švedijos sostinės gyventojų ir turistų vaikštinėja po Stokholmo centrą, užsuka į kavines, parduotuves, perka kalėdines dovanas. Būtent šie niekuo dėti žmonės turėjo tapti iš Irako kilusio ir Švedijoje užaugusio savižudžio teroristo taikiniu.
Du sprogimai paeiliui
Pirmiausia Stokholmo centre sprogo automobilis, o po 15 minučių vos už dviejų šimtų metrų nuaidėjo antrasis sprogimas. Iškart po sprogimo kilo panika, aplinkui buvę žmonės pasileido bėgti tolyn nuo įvykio vietos. Į įvykio vietą atskubėjus laikraščio „Dagens Nyheter“ reporteriui, interviu pirmasis davė Stokholmo gyventojas, vardu Paskalis. Profesionalus gelbėtojas laisvu nuo tarnybos metu lankėsi parduotuvėse, ieškojo namiškiams dovanų. „Išėjęs iš vienos parduotuvės išgirdau sprogimą. Iškart nubėgau ta kryptimi ir pamačiau ant grindinio gulintį maždaug 25–26 metų amžiaus vyrą. Sprogimas išdraskė jo pilvo sritį. Kitų sužeidimų nepastebėjau. Vyras mirė iš karto“, – reporteriui pasakojo įvykio liudininkas. Netrukus į sprogimo vietą atvažiavę policijos pareigūnai nustatė, kad vyrą nužudė savadarbis sprogmuo, kuris buvo pritvirtintas prie kūno. Į darbą įsijungė ir Švedijos saugumo tarnybos SAPO pareigūnai. Jie nustatė, kad vyras turėjo prisitvirtinęs dar penkis tokius sprogmenis, tačiau jie nesuveikė. Jei savižudis teroristas būtų sugebėjęs susprogdinti juos tarp gausiai į Stokholmo centrą sugužėjusių žmonių, aukas veikiausiai būtų tekę skaičiuoti dešimtimis. Dabar nuostoliai minimalūs – žuvo pats teroristas, du žmonės buvo sužeisti.
Beprecedentis įvykis Švedijos istorijoje
Iš pradžių pareigūnai ir žiniasklaida tik spėliojo, kas iš tiesų nutiko Stokholmo centre. Buvo aišku, kad tai – savižudžio teroristo išpuolis. Tačiau kas buvo šis teroristas? Iš kur jis atvyko? Kokie buvo teroro akto tikslai? Viskas pradėjo aiškėti, kai islamistų tinklalapiuose buvo paskelbtos Stokholme susisprogdinusio „šachido modžahedo“ (savižudžio kankinio, islamo kovotojo), „brolio iš Švedijos“ nuotraukos. Tai 28-erių Timūras Abudul Vahabas. Jis gimė Bagdade. Dar vaikystėje su tėvais emigravo iš Irako į Švediją, čia užaugo, baigė mokyklą. Vaikinas puikiai kalbėjo švediškai, laisvalaikiu žaidė krepšinį. 2001 m. jis gavo vieno Švedijos fondo skirtą stipendiją ir išvyko studijuoti į Didžiąją Britaniją, įstojo į Bedfordšyro universitetą (Lutone, netoli Londono) ir studijavo sporto mediciną. Timūras Abudul Vahabas iki pat teroro akto išvakarių gyveno su žmona ir dviem dukterimis bei šiemet gimusiu sūneliu Anglijoje. Neabejojama, kad būtent šioje šalyje vyras susidėjo su viena iš daugelio čia veikiančių islamistų grupuočių, nes jo jaunystės draugai Švedijoje tikino, kad anksčiau jis tikrai nepasižymėjo ypatingu religingumu, buvo visiškai abejingas radikaliųjų islamistų idėjoms. Nuteiktas ideologiškai ir psichologiškai, apmokytas elgtis su sprogmenimis, jis išvyko vykdyti užduoties į savo antrąją tėvynę – Švediją. Čia jis tapo pirmuoju savižudžiu sprogdintoju šios ramios ir itin tolerantiškos šalies istorijoje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad prieš tai Stokholmo centre susprogdintas automobilis buvo registruotas Timūro Abudul Vahabo vardu. Vyras nusipirko seną automobilį už tūkstantį eurų vos prieš dvi savaites, kai atvyko į Švediją aplankyti savo tėvų. Savižudžio sprogdintojo kaimynai Anglijoje negalėjo patikėti, kad toks, anot jų, „ramus ir kultūringas, geranoriškas žmogus galėjo tapti teroristu“. Timūro Abudul Vahabo kaimynas taksistas Tachiras Huseinas žurnalistams sakė: „Aš dažnai jį sutikdavau. Jis buvo nelabai kalbus, tačiau, nepaisant to, malonus žmogus. Aš labai dažnai matydavau jį einant pasivaikščioti su vaikais. Esu sukrėstas žinios apie išpuolį Stokholme. Niekada nemaniau, kad mano kaimynas gali padaryti ką nors panašaus“.
Kerštas už misiją Afganistane?
Vykdant tyrimą paaiškėjo, kad likus dešimčiai minučių iki pirmojo sprogimo į Švedijos saugumo tarnybos SAPO bei naujienų agentūros TT elektroninius paštus buvo išsiųstos garsinės žinutės, kuriose švedų bei arabų kalbomis kalbama apie „islamo valstybės kūrimą Europoje“ ir „džihadą (šventąjį musulmonų karą) prieš Švediją“. „Jūsų vaikai, jūsų dukros, seserys ir broliai mirs taip, kaip dabar miršta mūsų seserys ir vaikai. Mūsų veiksmai kalbės patys už save, kol jūs nenutrauksite karo prieš islamą. Kviečiu visus keršyti šiai priešiškai šaliai. Aš čia atvažiavau vykdyti džihado“, – skelbiama elektroniniame laiške. Jo autorius (manoma, kad tas pats Timūras Abudul Vahabas arba kuris nors iš jo galimų bendrininkų) labiausiai piktinasi Švedijos karių dalyvavimu tarptautinėje misijoje Afganistane (čia šiuo metu dislokuota pusė tūkstančio švedų karių) bei Švedijos vyriausybės neveiklumu skandalingojo dailininko Larso Vilkso atžvilgiu. Šis dailininkas 2007 m. vienoje savo karikatūrų pavaizdavo pranašą Muchamedą šuns pavidalu. L.Vilksą nuo pat šių piešinių paviešinimo saugo policija. Švedijos islamistai bandė jį užpulti paskaitos metu, kėsinosi padegti dailininko namą. Teroristų tinklas „Al Kaida“ už menininko galvą paskyrė 150 tūkst. JAV dolerių premiją.
Švedas šaudė imigrantus
Švedija tradiciškai laikoma imigrantams itin draugiška šalimi. Tačiau pastaraisiais metais įtampa tarp senųjų šalies gyventojų ir atvykėlių didėja. Nemažai Švedijos gyventojų nepatenkinti gana iššaukiančiai besielgiančiais imigrantais, ypač atvykstančiais iš musulmoniškų šalių. Savo nepasitenkinimą švedai išreiškė ir rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose, kur radikali, nacionalistinės pakraipos demokratų partija gavo lyg tol neregėtai daug (5,7 proc.) rinkėjų balsų.
Manvydas Vitkūnas
