Šis metodas pirmą kartą buvo panaudotas 2018 m. „Auksinės valstijos žudiko“ nustatymui ir suėmimui. Švedijos mokslininkai išsamiai aprašė atvejį naujame tyrime. Jie sako, kad ši technologija pirmą kartą buvo naudojama gaudant žudiką už JAV ribų.
2004 m. spalio 19 d. aštuonmetis berniukas buvo mirtinai nudurtas jam einant į mokyklą Linköpingo mieste pietų Švedijoje. Tada žudikas užpuolė 56-erių moterį, kuri pamatė šį įvykį. Jis ją kelis kartus nudūrė ir paliko numirti. Užpuolikas pabėgo iš įvykio vietos, tačiau paliko megztą kepurę ir sulankstomą peilį (balisongą, dar vadinamą „plaštake“), kuriuo nužudė aukas. Nors ant ginklo buvo aptikti DNR pėdsakai, detektyvams pritrūko duomenų ir tyrimas buvo nutrauktas.
Švedijos policija sužinojo apie Josepho Jameso DeAngelo – vadinamojo „Auksinės valstijos žudiko“ – areštą, kuris buvo sugautas naudojant genetinę informaciją iš komercinės genealogijos svetainės „GEDmatch“. Šiuo pagarsėjusiu atveju policija nusikaltimo vietoje paliktą genetinę medžiagą palygino su žmonių, kurie savo noru pateikė genetinę informaciją viešosioms genealogijos duomenų bazėms, norėdami atsekti savo šeimos medį.
Taip sugebėta nustatyti daugybę J. J. DeAngelo šeimos narių, per kuriuos atrastas ir pats J.J. DeAngelo. Sekdami įtariamąjį, jie rado nenustatytą daiktą, kurį jis išmetė, ir identifikavo jo DNR, kas susiejo jį su daugeliu nusikaltimų. Naujasis metodas pasirodė nepaprastai sėkmingas. Visą likusį savo gyvenimą J. J. DeAngelo praleis už grotų.
Susidomėjusi šia istorija Švedijos policija paprašė aukštesnių valdžios institucijų leidimo bandomojo tyrimo metu išspręsti Linköpingo žmogžudystes naudojant šį DNR pagrįstą genealogijos metodą. 2019 m. jiems galiausiai buvo suteiktas leidimas ir prasidėjo naujas tyrimas.
Naršydami duomenis platformose „GEDmatch“ ir „FamilyTree“, tyrėjai rado daugybę tolimų iš nusikaltimo vietos paimtos DNR giminaičių. Atlikus tolesnį tyrimą, šis rezultatas buvo naudojamas dviem pagrindiniams įtariamiesiems nustatyti – dviem broliams. Paaiškėjo, kad vieno iš brolių DNR tiesiogiai sutapo su nusikaltimo vietos genetine medžiaga. Tai patvirtino jo kaltę.
Vyras 2020 m. buvo nuteistas už nusikaltimą. Remiantis vietinės žiniasklaidos pranešimais, jo vardas yra Danielis Nyqvistas, jis yra švedas, kuris porą nužudė neišprovokuoto išpuolio metu turėdamas „sunkių psichologinių sutrikimų“.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Forensic Science International: Genetics“, tyrėjai išsamiai aprašė, kaip buvo sudėta ši dėlionė, tikėdamiesi įkvėpti kriminalistus išaiškinti kitas senas bylas. Kaip jie paaiškina, šis metodas buvo naudojamas dėl daugėjančio nusikaltimų skaičiaus. Jis niekada nebuvo oficialiai aprašytas ateities tyrimams.
„Mes norime papasakoti kitiems apie problemas, su kuriomis susidūrėme dirbdami su šiuo bandomuoju atveju, ir apie tai, kaip mes jas išsprendėme. Mes galime sutaupyti kitų laiką ir įsitikinti, kad turimos žinios yra išplėstos ir tobulinamos“, – sakė Andreasas Tillmaras, pagrindinis tyrimo autorius ir Linköpingo universiteto Biomedicinos ir klinikinių mokslų katedros teismo genetikos vyresnysis dėstytojas.
Tyrėjai taip pat paaiškina, kad metodas, nors ir itin naudingas, vis dėlto yra apipintas teisinėmis ir etinėmis dilemomis. Visų pirma, daugelis žmonių, kurie naudojasi komercinėmis genealogijos platformomis, norėdami sužinoti savo šeimos medį, nežino savo genetinių duomenų, o giminystės ryšiai yra atvirai prieinami valdžios institucijoms. Tačiau jei šie duomenys padeda surasti žudikus, gal tikslai pateisina priemones?
„Yra konflikto rizika dėl šių dviejų svarbių principų – asmens teisės į privatumą ir visuomenės siekį išaiškinti sunkius nusikaltimus“, – pridūrė A. Tillmaras. „Tai pilkoji zona. Technologijos dažnai aplenkia įstatymus.“
