Indijos žiniasklaidos kalbinti šios šalies kariuomenės atstovai tvirtina, kad Kinija dislokavo savo karines pajėgas Ladake, Kašmyro regione, teritorijoje, į kurią pretenduoja abi valstybės.
Teigiama, kad gegužės pradžioje Kinijos kariuomenė įsiveržė per kelis kilometrus į Indijos teritoriją ir ten įsitvirtino. Manoma, kad tai galėjo būti atsakas į Indijos sprendimą pastatyti kelių šimtų kilometrų ilgio kelią ginčijamoje teritorijoje. Indijos žiniasklaidoje piktinamasi Kinijos veiksmais, kurie eilinį sykį suklaidino šalies žvalgybą: prisidengiant pratybomis į ginčytiną pasienio zoną buvo permesti tūkstančiai kinų karių.
BBC rašoma, kad toks Kinijos veiksmas tiesiog pribloškė indų lyderius ir kariuomenės vadus. Indija dabar neturi didelės pasirinkimo laisvės. Ji gali arba įtikinėti Pekiną pasitraukti dialogo keliu arba priversti juos trauktis panaudojus jėgą. Nė vienas iš šių būdų nėra lengvas.
Ekspertai: tai nėra kasdienis įvykis
Indijos apžvalgininkams toks Kinijos žingsnis yra aiškus ženklas, kad įvykdyta ne rutininė provokacija, kokių per pastaruosius dešimtmečius buvo gausu.
„Situacija yra rimta. Kinija atėjo į teritoriją, kurią pati pripažino Indijos dalimi. Tai visiškai pakeitė status quo padėtį“, – pareiškė Indijos karybos ekspertas Ajai Shukla naujienų agentūrai BBC.
Kinija tuo metu tvirtina priešingai: tai Indija iš esmės pakeitė anksčiau galiojusius susitarimus.
„Kinijos kariuomenei atrodo, kad Indija yra ta šalis, kuri įsiveržė į Galvano slėnį. Taigi, Indija pakeitė ginčytinos teritorijos status quo – o tai supykdė kinus“, – cituojamas kinų politologas Longas Xingchunas.
„Wilson Center“ politologas Michaelis Kugelmanas tvirtina, kad šis susidūrimas nėra eilinis. Jis taip pat pridūrė, kad Kinijos „didelio masto karių dislokavimas yra galios demonstravimas“.
Pranešama, kad abiejų šalių kariai Ladake susidūrė bent tris kartus, bent 100 buvo sužeista. Indijos žiniasklaida, remiantis šaltiniais šalies gynybos struktūrose, skelbia, kad „tūkstančiai Kinijos karių įsiveržė į teritoriją ir ten įrengė tranšėjas. Tuo metu Indija dislokavo regione papildomus karinius dalinius, skelbiama „Foreign Policy“.
„Mes dažnai matėme abiejų šalių karius peržengiančius Faktinės kontrolės liniją – tai nėra retas įvykis ir tokie incidentai yra sprendžiami kariuomenių lygmeniu. Tačiau šįkart pasirengimas yra didžiausio masto, kokį mes esame kada nors regėję“, – pareiškė buvęs Indijos diplomatas ir Indijos-Kinijos santykių ekpertas P Stobdanas.
Kas dabar laukia?
Indiją su Kinija sieja daugiau nei 3,4 tūkst. kilometrų ilgio siena ir šalys iki šiol turi pretenzijų viena kitai dėl pasienio teritorijų. Pasieniečių susidūrimai ir konfliktai – kasdienybė, tačiau abi valstybės ginasi, kad per keturis dešimtmečius nebuvo iššauta nė viena kulka.
Abiejų šalių kariai neturinčioje aiškių ribų pasienio zonoje gali susidurti daugelyje vietų. Upės, ežerai ar kalnai – pasieniečiai dažnai peržengia tariamas vienos ar kitos valstybės teritorijos zonas ir taip sukelia papildomą konfrontaciją.
Dabartinis karinis susidūrimas neapsiriboja tik Ladako regionu. Akis į akį abiejų šalių kariai susidūrė ir Naku La, šiaurės rytų Indijos pasienyje su Kinija. Pranešama, kad ir ten neišvengta kumštynių. Iškilo problemų ir su Nepalu, kuris apkaltino Indiją uzurpavus šalies teritoriją prisidengiant kelio į Kiniją statybomis.
Kinijos kariuomenė yra laikoma antra galingiausia pasaulyje. Technologiškai ji taip pat turi viršenybę lyginant su Indija. Finansiškai ji taip pat gali siekti savų tikslų, kuomet Indija išgyvena ne pačius geriausius laikus, o koronavirusas dar labiau pagilino buvusias ekonomikos problemas, tvirtina gynybos ekspertas Ajai’us Shukla.
Istorija nėra palanki Indijai. Ji patyrė žeminantį pralaimėjimą 1962-ųjų pasienio konflikto su Kinija metu. Indija tvirtina, kad tuomet Kinija okupavo 38 tūkst. kilometrų šalies teritorijos. Pastaruosius tris dešimtmečius vykstančios dviejų šalių derybos rimtesnių vaisių išspręsti šį konfliktą nedavė.
