Įžanginėje kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) su kolege iš Vokietijos Ursula von der Leyen (Ursula von der Lejen) teigė, kad ES planas NATO nekėlė jokios grėsmės.
Tačiau jos pabrėžė, jog Europos Sąjungai reikia „autonomijos“ reaguoti į saugumo iššūkius, net ir stiprinant įsipareigojimus NATO aljansui.
„Kai mums kyla grėsmė kaimynystėje, ypač iš pietų, privalome sugebėti reaguoti, net jei Jungtinės Valstijos arba (NATO) Aljansas pageidautų mažiau įsitraukti“, – teigė F. Parly.
U. von der Leyen taip pat sukritikavo Vašingtoną už sumažintą humanitarinės pagalbos programų ir diplomatinės veiklos finansavimą. Ji priminė „mūsų draugams amerikiečiams“ apie „brangius įsipareigojimus, siekiančius toliau nei karinės priemonės“.
Gruodį ES paskelbė apie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo susitarimą (PESCO), numatantį, kad turės būti sukurta naujos karinės įrangos ir pagerintas bendradarbiavimas bei ir sprendimų priėmimas.
Aukšti JAV pareigūnai šią savaitę išreiškė abejonių dėl šio ES plano, baimindamiesi, kad jis gali atitraukti išteklius nuo NATO arba tapti „protekcionistiniu“ skėčiu Europos gynybos pramonės įmonėms.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsargiai pasveikino ES pastangas tobulinti gynybos iniciatyvas, tačiau perspėjo, kad jos gali pakenkti transatlantiniam aljansui arba dubliuoti jo funkcijas.
F. Parly atmetė šį susirūpinimą ir pareiškė: „Žmonės, besistengiantiems pasakyti, kad gali būti arba ES, arba NATO, (sakau): ši diskusija – neteisinga.“
Tačiau ES valstybės privalo būti pasirengusios veikti, „neprašydamos Jungtinių Valstijų ateiti į pagalbą, neprašydamos nukreipti žvalgybos, žvalgymo ir stebėjimo pajėgumų arba aprūpinimo laivų bei lėktuvų nuo kitų misijų“, pridūrė ji.
U. von der Leyen pritarė, kad Europos karinės autonomijos didinimas dera su pastangomis pagelbėti NATO aljansui.
„Kalbame apie Europą, galinčią pridėti daugiau svorio karine prasme ir galinčią būti labiau autonomiška bei prisiimti daugiau atsakomybės – taip pat NATO viduje“, – teigė ji.
„Pažadinimas“
Europos Sąjunga gruodį džiugiai pristatė PESCO, parengtą dėl „Brexit“, migrantų krizės, nerimą keliančių Rusijos veiksmų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) Baltųjų rūmų nenuspėjamo elgesio.
„Tai yra pažadinimas, kurio mums reikėjo, kad suprastume būtinybę kažką pakeisti ir išsilaikyti ant kojų“, – teigė U. von der Leyen.
Dvidešimt penkių ES narių pasirašytu paktu siekiama paraginti valstybes artimiau bendradarbiauti gynybos išlaidų klausimais ir kuriant naują karinę įrangą.
Per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Sofijoje organizacijos užsienio politikos vadovė taip pat stengėsi raminti nerimaujančius dėl PESCO.
Federica Mogherini (Federika Mogerini) teigė, kad trečiadienį vykusios derybos su NATO gynybos ministrais ir JAV gynybos sekretoriumi Jimu Mattisu (Džimu Matisu) ją įtikino, kad ES planas nėra skirtas dubliuoti Aljanso vaidmenį.
Tačiau ji atmetė J. Mattiso prašymą raštu užtikrinti, kad bendroji gynyba yra tik NATO užduotis. F. Mogherini teigimu, tai jau „aiškiai juodu ant balto parašyta ES sutartyse“.
Švelnioji galia
Susitikime Miunchene dalyvavęs J. Stoltenbergas taip pat pakartojo, kad ES gynybos planas „neturėtų konkuruoti su NATO, tačiau papildyti Aljanso pastangas“.
Jis pastebėjo, kad Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, 80 proc. NATO išlaidų gynybai atkeliaus iš organizacijai nepriklausančių šalių. J. Stoltenbergas pabrėžė ES nepriklausančių NATO šalių svarbą kovoje su grėsmėmis saugumui.
„Europos Sąjunga negali viena apginti Europos“, – tvirtino jis.
NATO priklausančios Europos šalys pastaraisiais mėnesiais žadėjo padidinti išlaidas gynybai, nes D. Trumpas (Donaldas Trampas) pasiskundė, sąjungininkės nepakankamai prisideda prie karinio aljanso veiklos.
Prancūzija paskelbė planus padidinti savo gynybos biudžetą ir iki 2025 m. investicijoms skirti 300 milijardų eurų.
Tai Prancūzijai padėtų pasiekti NATO reikalaujamą tikslą gynybai skirti mažiausiai 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Šio reikalavimo iki šiol pavykdavo laikytis vos kelioms Aljanso narėms. Prancūzija šiuo metu gynybai skiria apie 1,8 proc. BVP.
Vokietija taip pat pažadėjo gynybai skirti daugiau lėšų, bet iki 2 proc. tikslo jai dar toli, ir šis faktas kelia apmaudą D. Trumpo administracijai.
Vokietijos pietuose esančiame Miunchene pasakytoje kalboje U. von der Leyen atmetė JAV kritiką ir pabrėžė būtinybę užtikrinti humanitarinę pagalbą ir kitas vadinamosios švelniosios galios priemones, ne tik karinę galią.
„Su nerimu stebime kai kuriuos partnerius, vis labiau mažinančius išlaidas diplomatijai ir vystymosi bendradarbiavimui arba Jungtinėms Tautoms“, – teigė ji.
2019 m. biudžete D. Trumpo administracija pasiūlė išlaidas gynybai padidinti 10 proc. iki 686 milijardo JAV dolerių ir sumažinti Valstybės departamento biudžetą.
