Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.
„Jei mūsų sąjungininkai nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, esame pasirengę tai padaryti“, – sakė prezidentas interviu dienraščiui „Fakt“.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.
„Žinoma, kariuomenė išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų reikalingų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Lenkijos prezidentas kalbėjosi su šalies žiniasklaida po praėjusią savaitę įvykusio vizito Niujorke, kur jis susitiko su Jungtinių Valstijų eksprezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė Rusijos karą Ukrainoje. Kovo mėnesį A. Duda kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku lankėsi Vašingtone ir ten susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Pasak A. Dudos, Lenkija ir JAV jau kurį laiką diskutuoja apie bendradarbiavimą branduolinėje srityje.
„Jau kelis kartus apie tai kalbėjau. Turiu prisipažinti, kad kai manęs apie tai paklausė, pareiškiau, kad esame pasirengę“, – teigė prezidentas.
„Rusija vis labiau militarizuoja Kaliningradą. Pastaruoju metu ji perkelia savo branduolinius ginklus į Baltarusiją“, – pridūrė A. Duda.
Premjeras nori „suprasti prezidento ketinimus“
Vėliau pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais lenkų premjeras Donaldas Tuskas sakė norintis „suprasti prezidento ketinimus“, taip užsimindamas, kad šio klausimo jiedu dar nebuvo aptarę.
„Turėčiau žinoti visas aplinkybes, paskatinusias prezidentą tai pareikšti“, – nurodė D. Tuskas.
„Nekantrauju susitikti su prezidentu Duda, nes šis reikalas tiesiogiai ir labai aiškiai susijęs su Lenkijos saugumu“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė antradienį Varšuvoje priimsiantis NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą bei britų premjerą Rishi Sunaką.
Centristinės vyriausybės vadovas D. Tuskas nekart yra susikirtęs su dešiniojo sparno prezidentu A. Duda, tačiau jų pozicijos paramos Ukrainai bei Rusijos atgrasymo klausimais iš esmės nesiskiria.
Praėjusių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad Maskva nusiuntė Baltarusijai taktinių branduolinių ginklų.
Neseniai lankydamasis JAV A. Duda pareiškė, kad Lenkija yra pasiruošusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos.
NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis,
Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.
Nuo 2009 metų JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis pernai irgi sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.
2023-iųjų liepą vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu sąjungininkės įsipareigojo „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas branduolinio atgrasymo misijos patikimumas, veiksmingumas, saugumas ir sauga“.
