Tokio lygio liūtys, kokias sukėlė audros, būtų vykusios tik kartą per 50 metų, jei nebūtų kilusi klimato krizė, tačiau dabar dėl pastaraisiais metais pasiekto 1,2 laipsnio pasaulinio atšilimo jų galima tikėtis kas penkerius metus. Jei iškastinio kuro deginimas nebus sparčiai mažinamas ir per artimiausią dešimtmetį ar du pasaulio temperatūra pakils 2 laipsniais, tokie smarkūs lietingi orai vidutiniškai pasikartos kas trejus metus, rodo analizė.
Globalinis atšilimas jau dabar skatina ekstremalius orus
Tyrimą atlikę ekspertai įspėjo, kad Jungtinės Karalystės ir Airijos gyventojų apsaugos priemonių vis dar „labai trūksta“, o labiausiai nukenčia neturtingi ir pažeidžiami žmonės. Pavyzdžiui, sausintuvais, skirtais užtvindytiems namams išdžiovinti, kai kurie žmonės nesinaudojo dėl didelių energijos sąnaudų, o kiti patyrė didelius šaldytų maisto produktų nuostolius po to, kai audros nutraukė elektros energijos tiekimą.
Mokslininkų atliktoje analizėje, pastebėta, jog šiltesniame ore gali būti daugiau vandens garų, todėl iškrenta daugiau lietaus. Šimtai tyrimų parodė, kad visuotinis atšilimas jau dabar skatina ekstremalius orus, pavyzdžiui, karščio bangas, gaisrus, sausras ir audras visame pasaulyje.
„Šį rudenį ir žiemą Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, regis, nesibaigiančios liūtys turėjo pastebimą poveikį, – sakė dr. Markas McCarthy‘is, Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos klimatologas, „World Weather Attribution“ (WWA) komandos narys. – Ateityje galime tikėtis dar didesnio kritulių kiekio – todėl mums taip svarbu prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir tapti atsparesniems“.
„Laukia drėgnesnė ir pelijanti ateitis“
Dr. Sarah Kew, Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto tyrėja, taip pat priklausanti WWA komandai, sakė: „Dėl klimato kaitos Jungtinės Karalystės ir Airijos laukia drėgnesnė ir pelijanti ateitis. Kol pasaulis nesumažins išmetamųjų teršalų kiekio iki nulinio, klimatas ir toliau šils, o kritulių kiekis Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje ir toliau didės“.
Į tyrimą įtrauktos audros Babet, Ciarán, Henk ir Isha, kurios buvo vienos iš didžiausią žalą padariusių audrų. Atskiroje Energetikos ir klimato žvalgybos padalinio atliktoje analizėje nustatyta, kad vien dėl liūčių JK ūkininkai dėl pasėlių nuostolių patirtų apie 1,2 mlrd. svarų sterlingų (1,4 mlrd. eurų) nuostolių, palyginti su vidutine pastarojo dešimtmečio produkcija. Dar daugiau nuostolių patirtų daržovių augintojai.
Dr. Ellie Murtagh, Didžiosios Britanijos Raudonojo Kryžiaus vadovė, atsakinga už prisitaikymą prie klimato kaitos Jungtinėje Karalystėje, sakė: „Mes žinome, kad potvyniai turi pražūtingą poveikį žmonių gyvenimui. Jo padariniai gali būti jaučiami mėnesius ir metus“.
Ji teigė, kad dėl audrų ir potvynių su oro sąlygomis susijusių būsto draudimo išmokų Jungtinėje Karalystėje padaugėjo daugiau nei trečdaliu ir pasiekė rekordinę 573 mln. svarų sterlingų (apie 673 mln. eurų) sumą. Vienas iš septynių žmonių neturi draudimo, o daugelis sako, kad net negali sau to leisti.
Dėl klimato kaitos gyvenimas jau prastėja
JK ministrai jau daugelį metų kritikuojami dėl to, kad neparengė tinkamų planų, kaip apsaugoti žmones nuo pasaulinio šildymo poveikio. Liepos mėnesį ekspertai pasmerkė naujausią vyriausybės prisitaikymo prie klimato kaitos planą kaip „labai silpną“.
„Vis dar labai trūksta prisitaikymo intervencijų įgyvendinimo lygio, – sakė Ellie Murtagh. – Nepriklausomi vertinimai tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Airijoje atskleidė, kad trūksta pažangos“.
Dr. Friederike Otto, Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslininkė ir viena iš WWA įkūrėjų, sakė: „Atvirai tariant, dėl klimato kaitos gyvenimas jau dabar tampa vis prastesnis. Drėgnesnės žiemos užtvindo ūkius, atšaukia futbolo varžybas, užtvindo nuotekų sistemas ir brangina maisto produktus“.
„Laimei, žinome, kaip tai išspręsti. Naftą, dujas ir anglis pakeiskite švaresniais ir pigesniais atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, apšildykite namus ir atkurkite gamtą. Visa tai padės visiems gyventi pigiau ir geriau, o ne brangiau“, – sakė ji.
