Kremliaus įtakos agentūrа
Iki šiol labiausiai pagarsėjęs tyrimas dėl koncerno „Gazprom“ veiklos Lietuvoje buvo nukreiptas į Rusijos gamtinių dujų tiekimo tarpininkę – 2001 m. įsteigtą „Dujotekanos“ bendrovę. Tarp „Dujotekanos“ steigėjų ir akcininkų – „Gazprom“, buvęs KGB pulkininkas Piotras Vojeika ir buvęs SSKP Klaipėdos rajono komiteto pirmasis sekretorius Rimandas Stonys. Ši firma vos per kelis mėnesius užėmė Lietuvos rinkoje lyderės poziciją. 2001 m. gruodį pasirašiusi su „Gazprom“ dujų tiekimo sutartį, „Dujotekana“ 2002 m. pabaigoje jau kontroliavo daugiau kaip 40 proc. šios žaliavos tiekimo Lietuvai rinkos. Tačiau didžiausią nuostabą sukėlė precedento neturintis Rusijos giganto ir iki tol mažai žinomos „Dujotekanos“ pasirašytos dujų tiekimo sutarties laikotarpis. Tada abi firmos įsipareigojo tarpusavyje bendradarbiauti 11 metų.
„Dujotekanos“ akcininkų biografijos ir jos nepaprastos sėkmės paslaptis galiausiai patraukė Lietuvos specialiųjų tarnybų dėmesį. Audrą sukėlė 2006 m. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų, vadovaujamų pulkininko Vytauto Pociūno, parengtas raportas. Kontržvalgyba aptiko šios oficialiai nepriklausomos firmos sąsają su Kremliaus vadovybe. Atlikę tyrimą pareigūnai nustatė, kad „Dujotekanos“ krikštatėvis buvo pats Vladimiras Putinas. Lietuvos ir Rusijos verslininkų prašomas Kremliaus valdovas asmeniškai leido suteikti būsimai bendrovei Rusijos monopolininko dujų limitų. Be to, VSD darbuotojams nekilo abejonių, jog „Dujotekana“ yra Rusijos įtakos agentūros priedanga. „Milžinišką „Gazpromo“ žaliavos pardavimo Lietuvai pelną „Dujotekana“ panaudoja dosniai remdama Lietuvos organizacijas, politikus ir žiniasklaidą“, – prieš šešerius metus perspėjo pareigūnai. Deja, tyrimas baigėsi priešingai, nei tikėtasi. Tą mūšį aiškiai laimėjo Kremliaus lobistai Lietuvoje. Kai raportas buvo pateiktas tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, dauguma V. Pociūno bendradarbių buvo... atleisti iš tarnybos VSD, o pats pulkininkas pažemintas pareigose, išsiunčiant diplomatiniam darbui į nereikšmingą Lietuvos konsulatą Gardine. 2006 m. rugpjūčio 23 d. pareigūno kūnas buvo rastas šalia Bresto viešbučio „Inturist“. Prieš pat paslaptingą mirtį nepalaužiamasis V. Pociūnas savo iniciatyva tyrė mįslingą Vakarų finansinės pagalbos Baltarusijos opozicijai dingimą.
Pavojingi ryšiai
Buvęs karo juristas Aleksandras Mininas 1997 m. Kazlų Rūdoje įsteigė „Kronikos“ leidyklą, kuri leido regioninę spaudą lietuvių kalba. 2002 m. vasarą „Kronika“ jau turėjo didelį vietinių laikraščių tinklą 18 Lietuvos regionų ir modernią spaustuvę. „Tolesnei verslo plėtrai reikėjo rasti naujų, rimtų partnerių, – pasakoja A. Mininas. – Ketinau parduoti akcijų paketą tik vietinių verslininkų grupei. Nesvarbu, kokiai partijai jie bepriklausytų.“
Birželį susidomėjimą įsigyti besiplečiančios leidyklos akcijų pareiškė tuometinis medienos koncerno „Vakarų medienos grupė“ (VMG) filialas – „Girių bizono“ (GB) įmonė. Po derybų buvo surašytas protokolas, kuriame A. Mininas pareiškė sutinkas parduoti „Girių bizonui“ akcijų. Tačiau „Kronikos“ savininkas paskutiniu momentu akcijas parduoti atsisakė. Dėl to buvo kaltas GB-VMG savininkų – jau minėto „Gazpromo“ tarpininko R. Stonio ir buvusio Klaipėdos rajono (to paties, kuriame R. Stonys vadovavo Komunistų partijai) kolchozo pirmininko Sigito Paulausko – elgesys. „Pasitraukiau iš sandorio, kadangi į mane kreipėsi savivaldybės vadovas Valdas Kazlas ir visa grupė verslininkų“, – aiškina savo sprendimą A. Mininas. „Jie apkaltino VMG nesąžiningumu. „Gazpromui“ artimi žmonės ketino trukdyti kitiems verslininkams dalyvauti „Kronikos“ akcijų pirkimo konkurse. VMG ketino panaudoti mūsų leidžiamus laikraščius savo kandidatui 2002 m. rudenį vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose propaguoti“, – pasakoja verslininkas. Atsisakęs bendrauti su „Gazpromo“ žmonėmis, jis patyrė rimtų pasekmių. „Liepą man buvo pasakyta, kad „Girių bizono“ savininkai yra labai įtakingi ir gali lengvai sunaikinti mano verslą, jeigu aš neparduosiu jiems akcijų. Man buvo patarta nesitikėti policijos ir teismų pagalbos, kadangi „Gazprom“ turįs daug galimybių paveikti Lietuvos valdžią. Bet, nors buvau šantažuojamas, savo sprendimo nepakeičiau“, – pasakoja apie tuometinius įvykius A. Mininas. Kova baigėsi lygiosiomis. A. Mininui atsisakius parduoti akcijas, 2002–2006 metais buvo įvykdyta serija prieš „Kroniką“ nukreiptų nusikaltimų, Lietuvos prokuratūra iškėlė iš viso penkias baudžiamąsias bylas. „Policija nustatė, kad puolant mano firmą dalyvavo „Girių bizono“ darbuotojai“, – teigia A. Mininas. 2006 m. rugsėjį verslininkas, vargais negalais pardavęs dalį savo verslo, galiausiai emigravo į Londoną. „Aš ir dabar manau, kad teisingai pasielgiau atsisakydamas sandorio su GB. Su Stoniu susijusiems žmonėms ne tik nepavyko prastumti savo kandidato į merus, jie apskritai nelaimėjo vietinėje taryboje nė vienos vietos“, – pabrėžia buvęs „Kronikos“ savininkas. A. Mininas iki šiol siekia apginti savo teises.
Nebaudžiamumo pabaiga
Pirmąją pergalę prieš „Gazpromą“ tarptautinėje arenoje Lietuva iškovojo šių metų liepos pabaigoje, kai Stokholmo arbitražo teismas nustatė, kad Vilnius turi teisę reikalauti Rusijos monopolisto laikytis taisyklių, nustatytų ES trečiajame energetikos pakete. Praktiškai tai reiškia, kad bendrovė „Lietuvos dujos“, kurioje „Gazpromui“ priklauso 37 proc. akcijų, privalės perleisti jos lėšomis nutiestus dujų perdavimo vamzdynus nepriklausomai firmai. Naujausias tarptautinių kovų etapas – tai šių metų rugsėjo 5 d. pradėtas tyrimas dėl „Gazpromo“ monopolistinio elgesio Rytų ir Vidurio Europos šalyse. „Tikiuosi, kad „Gazpromui“ užteks sveiko proto suprasti, kad čia jau ginčas ne su Lietuva, ne su premjeru Kubiliumi ir ministru Sekmoku. Tai ginčas su visa Europos Sąjunga“, – komentavo ES tyrimą Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Net Rusijos ekonomistai mano, kad šį kartą ginčą gali laimėti lietuviai. Pasak jų, jeigu „Gazpromo“ kaltė bus įrodyta, tai susilpnins jo monopolį užsienio rinkose. Tokiu atveju didžiausia dujų monopolininko problema bus ne baudos, o tai, jog gali tekti persiderėti sutartis ir sudaryti jas naujais pagrindais. Lietuvos inicijuotame tarptautiniame tyrime prieš „Gazpromą“ ketina dalyvauti ir Lenkijos savaitraštis „Gazeta Polska“. Atliekant žurnalistinį tyrimą „Gazeta Polska“ redakcijai pavyko gauti oficialaus Rusijos URM dokumento originalą, liudijantį, kad Rusijos valdžia yra informuota apie „Gazpromo“ Lietuvoje vykdomus nusikaltimus žiniasklaidos laisvei. Tas dokumentas taip pat rodo, kad Kremlius sąmoningai nieko nedaro tokiai padėčiai pakeisti. Šį dokumentą „Gazeta Polska“ redakcija ketina artimiausiu metu pateikti patikrinti specialiai ES komisijai, pradėjusiai naujausią tyrimą dėl „Gazpromo“ veiklos Europoje.
„Gazeta Polska“, 2012 m. rugsėjo 19 d., Nr. 38. Vertė Leonardas Vilkas.
