Kalbėdamas kitą dieną po to, kai atlikti tyrimo dėl 2016 metų rinkimų kampanijos reikalų buvo paskirtas plačius įgaliojimus turintis specialus prokuroras, D.Trumpas griežtai pareiškė, jog nebuvo sudaręs jokio sandėrio su Kremliumi siekdamas laimėti prezidento rinkimus.
„Visas šis reikalas buvo raganų medžioklė“, – sakė D.Trumpas per spaudos konferenciją Baltųjų rūmų Rytiniame kambaryje.
„Nėra jokio slapto susitarimo tarp manęs bei mano kampanijos – nors aš visada galiu kalbėti tik už save – ir rusų. Jokio“, – sakė jis.
Trečiadienį tyrimui dėl galimų D.Trumpo rinkimų komandos ryšių su Maskva buvo paskirtas vadovauti Robertas Muelleris – itin gerbiamam teisininkas, kuris po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų dešimtmetį vadovavo Federaliniam tyrimų biurui.
D.Trumpas sakė, jog „gerbia“ šį žingsnį, tačiau pridūrė: „Manau, jis skaldo šalį“.
Kiek anksčiau ketvirtadienį įtūžęs prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ išliejo pyktį dėl specialaus prokuroro paskyrimo, supurčiusio Vašingtoną ir pasaulio rinkas.
„Tai didžiausia raganų medžioklė per Amerikos politinę istoriją!“ – parašė pykčiu netveriantis D.Trumpas.
„Dėl visų tų neteisėtų veiksmų, padarytų per (Hillary) Clinton rinkimų kampaniją ir (Baracko) Obamos (Barako Obamos) administracijos, niekada nebuvo paskirtas specialus prokuroras!“ – rašė jis, nepateikdamas jokių įrodymų savo kaltinimams pagrįsti.
JAV žvalgyba įtaria, kad Rusija prezidento Vladimiro Putino iniciatyva surengė didžiulio masto kampaniją, siekdama padidinti respublikono D.Trumpo šansus laimėti rinkimus.
Politinio skandalo epicentre yra D.Trumpo buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas ir buvęs jo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas, kurie prieš rinkimus ir po jų palaikė kontaktus su Rusijos pareigūnais.
Kol kas nepateikta jokių galimo slapto susitarimo įrodymų, tačiau šie įtarimai smarkiai aptemdė pirmuosius keturis D.Trumpo prezidentavimo mėnesius ir išprovokavo virtinę krizių, kurios kontūzijo Baltuosius rūmus.
Krizė po krizės
Praėjusią savaitę D.Trumpas supurtė Vašingtoną, be jokių skrupulų atleidęs iš pareigų FTB direktorių Jamesą Comey, vadovavusį tyrimui dėl valstybės vadovo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija. Tai beveik beprecedentis žingsnis – per šios agentūros 100 metų gyvavimo istoriją anksčiau laiko iš pareigų buvo atleistas tik vienas jos direktorius.
Vėliau paaiškėjo, kad J.Comey konspektuodavo savo pokalbius su D.Trumpu, kuris, kaip teigiama, prašė FTB vadovo nutraukti tyrimą dėl M.Flynno kontaktų su kitų šalių vyriausybėmis.
Prezidentui teko atleisti M.Flynną, kai paaiškėjo, kad jis nepateikė visos informacijos apie savo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone, su kuriuo bendravo prieš D.Trumpo atėjimą į valdžią.
Spaudos konferencijoje paklaustas, ar iš tiesų, kaip skelbiama, prašė J.Comey nutraukti tyrimą dėl M.Flynno, D.Trumpas piktai atkirto: „Ne. Kitas klausimas“.
„Direktorius J.Comey buvo labai nepopuliarus tarp žmonių, – sakė jis. – Mums reikia didžio FTB direktoriaus“.
D.Trumpas atmetė kaip „visiškai absurdišką“ prielaidą, esą jis pats pastaraisiais mėnesiais galėjo įvykdyti nusikaltimą, už kurį galėtų būti persekiojamas baudžiamąja tvarka ar netgi pašalintas iš prezidento posto apkaltos būdu – t. y. trukdė FTB tyrimui, kuo jį kaltina kai kurie kritikai.
„Nekantraujame, kad visa ši situacija greičiau pasibaigtų“, – sakė D.Trumpas ir žadėjo, kad tada nukreips savo administracijos išteklius naujų darbo vietų kūrimui, kariuomenės stiprinimui ir sveikatos apsaugos sistemos reformai.
Šios audringos politinės savaitės Vašingtone pradžioje D.Trumpą užgriuvo kaltinimai pasidalijus su Baltuosiuose rūmuose viešėjusiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu itin slapta informacija, surinkta Izraelio šnipų.
Nesiliaujanti kaltinimų kruša visiškai išmušė iš vėžių D.Trumpo patarėjus ir iškėlė rimtų klausimų dėl jo neseniai prasidėjusio prezidentavimo ateities.
D.Trumpas išdirbo vos 8 proc. visos savo kadencijos trukmės, o jo patarėjai leido šį laiką aptarinėdami gandus apie masinius Baltųjų rūmų darbuotojų atleidimus.
Tuo tarpu kiti jau patys svarsto pasitraukti, o politiniai sąjungininkai, turintys prisijungti prie administracijos, neskuba to daryti.
R.Muellerio paskyrimas specialiuoju prokuroru paspartins tyrimo eigą ir sumažins politinio kišimosi tikimybę.
R.Muellerį vadovauti tyrimui paskyręs generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas ketvirtadienį pateikė trumpą informaciją JAV senatoriams.
Virtinė krizių praktiškai paralyžiavo Baltuosius rūmus ir iškėlė rimtų klausimų dėl prezidento darbotvarkės įgyvendinimo.
Tačiau įtakingiausias prezidento sąjungininkas Kapitolijuje, Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas ketvirtadienį sakė, kad nepaisant aplinkybių vyriausybė tęs darbą.
„Visada maloniau, kai yra mažiau dramos, – sakė jis. – Kongreso darbas dėl to neįstrigo. Tai neužkerta kelio mums dirbti savo darbą ir spręsti žmonių problemas“.
Kai kurie D.Trumpo Respublikonų partijos nariai, pavyzdžiui, kongresmenas Justinas Amashas , puse lūpų užsimena, kad prezidento apkalta jau nebėra neįmanoma.
Sparčiai artėjant 2018 metais vyksiantiems Kongreso kadencijos vidurio rinkimams, respublikonų laukia sudėtinga kampanija, kurioje dominuos klausimai apie prezidento elgesį ir per kurią jie negalės didžiuotis pasiekę daug reikšmingų pergalių įstatymų leidybos srityje.
Viešosios nuomonės agentūros „Gallup“ duomenimis, dar prieš pastarąją skandalų bangą D.Trumpo populiarumas siekė 38 procentų. Tai itin menkas palaikymas, turint galvoje, kad prezidentas dirba vos kelis mėnesius.
