Dviem dienomis anksčiau D.Trumpas surizikavo įžeisti Pekiną, priėmęs Taivano prezidentės skambutį. Vėliausi jo pareiškimai žymi potencialaus prekybos karo tarp dviejų didžiausių pasaulyje ekonomikų perspektyvą.
D.Trumpas dažnai kritikuodavo Kiniją per prezidento rinkimų kampaniją. Dabar, kai jis ruošiasi sausį perimti Baltuosius, rūmus, visi ženklai rodo, kad šis veikėjas nusiteikęs išlaikyti agresyvų kursą Pekino atžvilgiu.
„Ar Kinija mūsų atsiklausė, ar bus gerai devalvuoti jų valiutą (dėl ko mūsų bendrovėms tapo sunku konkuruoti), smarkiai apmokestinti mūsų produktus, siunčiamus į jų šalį (JAV jų neapmokestina) arba pastatyti didžiulį karinį kompleksą vidury Pietų Kinijos jūros?“ – klausė jis ir pats atsakė: „Nemanau!“
Kinija – didžiausia JAV prekybos partnerė, bet Amerikos prekybos su Pekinu prekėmis ir paslaugomis deficitas 2015 metais buvo 366 mlrd. dolerių, 6,6 proc. didesnis negu 2014-aisiais.
JAV politikai dažnai kaltina Kiniją dirbtinai mažinant savo valiutos vertę, kad sudarytų geresnes sąlygas eksportui. Per pastaruosius pustrečių metų juanio nuvertėjo apie 15 procentų.
D.Trumpas žadėjo oficialiai paskelbti Kiniją „valiutų manipuliatore“ pačią pirmąją savo kadencijos dieną. Šis žingsnis įpareigotų JAV Iždo departamentą pradėti derybas su Pekinu, kad būtų leista padidėti juanio kursui.
Kinija valdo apie 1 trln. dolerių JAV skolų, tad Vašingtonas per tokias derybas turėtų mažai svertų. Be to, minėtas D.Trumpo žingsnis pakenktų dvišaliams santykiams ir padidintų prekybos karo tikimybę.
Kinija taiko vidutiniškai 15,6 proc. tarifą iš JAV importuojamiems žemės ūkio produktams, o kitas prekes apmokestina 9 proc. tarifu, rodo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) duomenys.
