Jis tai pasakė po to, kai rinkimų dieną Floridoje atidavė savo balsą per vienus kontroversiškiausių JAV prezidento rinkimų pastaraisiais dešimtmečiais.
„Jaučiuosi labai užtikrintai“, – balsavimo vietoje Vest Palm Biče žurnalistams sakė D. Trumpas ir pridūrė manantis, kad „surengė puikią kampaniją“ prieš savo varžovę demokratę Kamalą Harris.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad abiejų varžovų galimybės laimėti yra daugmaž vienodos.
D. Trumpas taip pat sakė, kad pripažintų savo pralaimėjimą rinkimuose, jei būtų įsitikinęs, kad rinkimai buvo sąžiningi, ir vėl išreiškė susirūpinimą dėl elektroninių balsavimo aparatų naudojimo.
„Jei pralaimėsiu rinkimus, jei jie bus sąžiningi, būsiu pirmas, kuris tai pripažins. Kol kas manau, kad jie yra sąžiningi“, – po balsavimo Floridoje žurnalistams sakė D. Trumpas.
Respublikonų kandidatas tokią savo nuomonę buvo ne kartą išreiškęs visos savo rinkimų kampanijos metu.
D. Trumpas, dėvintis raudoną kepuraitę su užrašu „Make America Great Again“ („Padarykime Ameriką vėl didžią“), pakartojo savo ankstesnę kritiką dėl elektroninių balsavimo aparatų, teigdamas, kad jie yra ne tokie saugūs kaip popieriniai biuleteniai ir kad dėl jų rezultatai bus skelbiami vėliau.
„Jie išleidžia visus pinigus aparatams (...) Jei jie naudotų popierinius biuletenius, rinkėjo pažymėjimą, pilietybės įrodymą ir skelbtų vienos dienos balsavimą, viskas baigtųsi iki dešimtos valandos vakaro. Tai beprotybė“, – sakė jis žurnalistams Vest Palm Biče.
„Ar žinote, kad dabar popierius yra modernesnis už kompiuterius? Jei tai popierius su vandens ženklu, jūs negalite (...) Neįtikėtina, kas su juo nutinka. Nieko negali padaryti, kad apgautum“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie nerimą dėl galimų neramumų po rinkimų ir apie tai, ar ragins savo šalininkus vengti smurto, jis sukritikavo šį klausimą.
„Man nereikia jiems sakyti, kad neturėtų būti smurto. Žinoma, kad smurto nebus. Mano šalininkai nėra smurtaujantys žmonės“, – pažymėjo D. Trumpas.
JAV antradienį renka prezidentą: gerokai susiskaldžiusioje šalyje kova vyksta tarp demokratės K. Harris ir respublikono D. Trumpo.
Laimėtojas Baltuosiuose rūmuose dirbs ketverius metus nuo 2025-ųjų sausio vidurio.
Pasaulinėje arenoje JAV vadovas turi didelę laisvę atstovauti savo šaliai užsienyje. Namie prezidentas turi įgaliojimus pats priimti kai kuriuos įstatymus, tačiau dažniausiai turi bendradarbiauti su Kongresu.
JAV prezidento rinkimų nugalėtoju tampa ne tas asmuo, kuris surenka daugiausia balsų.
Kiekviena valstija turi tam tikrą skaičių vadinamųjų rinkikų kolegijos balsų, iš dalies priklausančių nuo gyventojų skaičiaus. Iš viso varžomasi dėl 538 balsų, o nugalėtoju tampa tas kandidatas, kuris surenka 270 ar daugiau rinkikų balsų.
Beveik visose valstijose galioja taisyklė „nugalėtojas pasiima viską“, todėl bet kuris kandidatas, surinkęs daugiausia balsų, gauna visus rinkikų kolegijos balsus.
Dauguma valstijų yra labai palankios vienai ar kitai partijai, todėl daugiausia dėmesio skiriama septynioms svyruojančioms valstijoms, kurios, jei nebus didelių netikėtumų, nulems rezultatus. Tai – Pensilvanija, Džordžija, Šiaurės Karolina, Mičiganas, Arizona, Viskonsinas ir Nevada.
Tačiau vis dar kyla daug klausimų dėl rezultatų paskelbimo laiko, elektorato, dezinformacijos antplūdžio ir net politinio smurto galimybės. Be to, abi pusės yra pasirengusios užsitęsusiai teisinei kovai, kuri gali dar labiau viską apsunkinti.
Be prezidento amerikiečiai antradienį dar renka dalį Kongreso narių, dešimtis tūkstančių valstijų ir vietos valdžios pareigūnų, taip pat balsuos daugybėje referendumų, kuriuose bus sprendžiami tokie aktualūs klausimai kaip abortų draudimas.
