Diskusijos Briuselyje centre – Rytų Partnerystės ateitis

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas spalio 24 dieną Briuselyje surengtoje diskusijoje „Rytų partnerystė po Vilniaus: galimybės ir iššūkiai“ pabrėžė, kad iniciatyvos ateitis priklausys ir nuo Europos Sąjungos, ir nuo pačių Rytų partnerių. „Partnerių pažanga vykdant sutartas reformas, Europos Sąjungos paskatos ir aktyvi pagalba partneriams jas įgyvendinant, atviras ir kūrybiškas požiūris į mūsų tarpusavio santykius ateityje – tai pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys Rytų partnerystės politikos sėkmė ateityje“,– sakė A. Krivas. Diskusijos metu pristatyta naujausia Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro (RESC) studija šia tema „Rytų partnerystė po Vilniaus: misija įvykdyta, dar didesnės užduotys priešaky“. Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir tyrimų centro „European Policy Center“ surengtoje diskusijoje taip pat dalyvavo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) padalinio, atsakingo už Rytų partnerystės daugiašalį bendradarbiavimą, vadovas Richardas Tibbelsas, RESC Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas, Mastrichto universiteto Politikos mokslų dėstytoja Giselle Bosse, vyresnysis FRIDE ir CEPI bendradarbis ir „Pact“ projektų direktorius Balaszas Jarabikas. Renginyje dalyvavo daugiau negu 100 Briuselyje dirbančių ekspertų. Pasak viceministro, Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje pasirašius ir parafavus Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimus su Ukraina, Moldova ir Gruzija, kitas logiškas žingsnis būtų sustiprintos pastangos juos įgyvendinti. „Vien tik pasirašyti susitarimus dar negana. Mūsų uždavinys – užtikrinti, kad jų įgyvendinimas būtų kiek įmanoma spartesnis ir veiksmingesnis. Mums visiems tai istorinė galimybė, kad Rytų partnerių demokratinė ir ekonominė transformacija pasiektų tašką, kai taps negrįžtama“,– pabrėžė viceministras. Pasak A. Krivo, Asociacijos susitarimus įgyvendinti nebus lengva, šalys partnerės turės imtis daugelio sudėtingų reformų, tačiau šiuo keliu eiti tikrai verta. Remdamasis Lietuvos eurointegracijos patirtimi, A. Krivas pabrėžė, kad, norėdama užtikrinti proceso sėkmę, ES neturi stovėti nuošalyje, o aktyviai įsitraukti ir padėti. „Viena vertus, turime galvoti, kaip išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei, kai Vilniaus viršūnių susitikimas bus pasibaigęs. Antra, turime skirti pakankamai išteklių sėkmingam susitarimų įgyvendinimui. Trečia, turime ieškoti būdų, kaip padėti ambicingiausiems mūsų partneriams realizuoti jų europinius siekius“,– sakė viceministras. Rytų partnerystė – vienas iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyksiantis 3-asis Vilniaus viršūnių susitikimas – svarbiausias aukščiausio lygio pirmininkavimo renginys Lietuvoje.