„Kaimynas neteko darbo – mes tai vadiname recesija. Mes patys praradome darbą – tai jau depresija.“ Taip nedarbo problemą yra apibūdinęs JAV prezidentas Harry S. Trumanas.
Šiandien su nedarbu ir jo ekonominiais bei socialiniais padariniais – beje, ne tik su neigiamais – mus bando supažindinti vis didesnis žmonių ir institucijų ratas. Tai ištisas informacijos srautas: nuo žinių apie artėjantį sunkmetį ar krizę, artėjantį masinį investicijų verslui nutraukimą dėl kreditų sistemos sutrikimo iki persikvalifikavimo galimybes pristatančių savivaldos institucijų.
Šį kartą nesiaiškinsime teigiamų ar neigiamų nedarbo kaip ekonomikos fenomeno sukelto reiškinio ypatybių, tačiau detaliau panagrinėsime prieš kelias savaites Jungtinės Karalystės Statistikos departamento paskelbtą naują įdomią informaciją apie oficialių darbo ieškančių žmonių regioninį pasiskirstymą šalies sostinėje Londone. Taip pat trumpai apžvelgsime priežastis, kodėl ši statistika yra dėsninga arba ne.
Bedarbių padaugėjo
Iš viso Jungtinėje Karalystėje per lapkričio mėnesį oficialių paraiškų bedarbio pašalpoms gauti skaičius sumažėjo 4100 – iki 1,46 mln. Tai viso labo lašas jūroje, tačiau vis dėlto jis nuteikia optimistiškai. Tiesa, žmonių, nesėkmingai ieškančių darbo ilgesnį laiką (iki pusmečio) skaičius padidėjo 7200 – iki 960 300. Iš viso bedarbių iki lapkričio mėnesio Jungtinėje Karalystėje padaugėjo 49 000 – iki 2,5 mln. Nedarbo vidurkis šalyje yra 7,9%.
Didžiausia dilema, nepaisant naujosios koalicinės konservatorių-libdemų vyriausybės nuolat siūlomų sprendimo būdų jaunimo nedarbo problemai pažaboti, išlieka akivaizdi įsidarbinimo galimybių stoka 16–24 metų jaunuoliams, mat net kas penktas jaunas asmuo Didžiojoje Britanijoje yra privestas laukti savo valandos, kuomet jo įgūdžiai bei išsilavinimas padės šaliai sparčiau kopti ūkio augimo laiptais.
Dabar atidžiau pasižiūrėkime, kaip darbo ieškantys žmonės pasiskirstę Londone. Gal būtent jūsų rajone ar kaimynystėje didelės eilės prie valstybinės darbo paieškos įstaigos „Job Centre Plus“ reiškia, kad šioje apylinkėje susirasti darbą sunkiau nei kitur dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus.
Pirmauja Šiaurės ir Rytų Londonas
Pagal darbo ieškančių žmonių skaičių akivaizdžiai pirmaujančios sostinės dalys yra Šiaurės bei Rytų Londonas! Būtent čia įsikūrę ir daugelis tautiečių lietuvių. Didžiausias nedarbas Londone siaučia dviejuose rajonuose: šiaurėje bei šiaurės rytuose esančiuose Tottenhame bei Hackney – jis siekia 7,7%. Verta pastebėti, jog šis rodiklis beveik lygus šalies vidurkiui (7,9%).
Toliau rikiuojasi Camberwello ir Poplaro bei Canningo rajonai. Nors juose lietuvių gyvena gana daug, tačiau populiarumu tarp tautiečių šie rajonai nusileidžia sritims šiaurės rytuose, tokioms kaip Becktonas (apie 5%), Dagenhamas (5,9%), Bethnal Greenas (6,5%), West Hamas (6,6% nedarbas), Barkingas (5,2%) arba Walthamstow'as (6,1%). East Hame ir Leytone nedarbas siekia kiek mažiau – 5,1% ir 5%. Įdomiai skaičiai pasiskirstę Ilforde: pietuose nedarbas siekia apie 5%, o greta esančioje šiaurės Ilfordo dalyje – jau vos 3,5%.
Kiti lietuvių pamėgti rajonai: Lewishamas 5,4%, Greenwichas 4,8%, Bromley 2,7%, Romfordas 3,4%, Upminsteris 3,4%.
Aukštas nedarbo lygis Šiaurės bei Rytų Londone nėra didelis netikėtumas. Į šiuos sostinės rajonus suplūsta didžiausias imigrantų iš viso pasaulio (tarp jų ir iš Lietuvos) skaičius, jeigu lygintume jį su kitomis miesto sritimis. Dažnai atvykėliai pasiekia šalį, iš anksto neturėdami užsitikrinę nuolatinės darbo vietos, dar ne itin gerai pramokę anglų kalbos. Tebevykstant neišvengiamo prisitaikymo prie naujos sistemos procesui, neretai susiformuoja nuolatinis itin sparčiai besikeičiančių atvykėlių skaičius, kuris turi įtakos didesniam nedarbo rodikliui.
Pietvakariuose bedarbių mažiausia
Pietų Londone padėtis darbo rinkoje tarsi tarpinė, tarp Rytų ir Vakarų. Ryškus „lyderis“ čia yra Camberwello rajonas, kuriame bedarbių yra 6,7%. Aplinkinėse pietvakarių srityse situacija kiek geresnė: Vauxhalle 5,4%, Streathame 5,2%, Croydone apie 5%.
Žvelgiant labiau į Vakarus, darbo beieškančių žmonių čia dar mažiau. Battersea jų viso labo 3,1%, Tootinge 3%, Putney 2,4%, Kensingtone ir Chelsea 1,8%, Hammersmith'o rajone bedarbių 3,3%, Ealinge bei Actone apie 4%.
Londono sritys, kuriose mažiausias nedarbas, yra pietvakariuose, prestižiniuose Wimbledone bei Richmonde – tik 1,3% ir 1,5%. Nuostabia gamta bei aukšta gyvenimo kokybe garsėjančiuose Twickenhamo bei Kingstono rajonuose nedarbas taip pat labai mažas: 1,7% bei 1,8%.
Ir šie duomenys pagal gyvenamąją sostinės dalį nėra netikėti. Pietvakarių Londone gyvena didesnes pajamas gaunantys žmonės, jie turi geresnį išsilavinimą bei rečiau keičia savo nuolatines darbo vietas ir neretai turi stiprų socialinės apsaugos užnugarį. Įdomi statistika atskleidžia, jog vidutinė gyvenimo trukmė rytuose, Dagenhame ir Barkinge, yra net aštuoneriais metais trumpesnė nei Kensingtono ir Chelsea rajonuose gyvenančių žmonių (atitinkamai 76 ir 84 metai – vyrų bei 81 ir 89 metai – moterų).
Vis dėlto galime pasidžiaugti, jog absoliuti dauguma mūsų tautiečių lietuvių, atvykusių laimės ieškoti į Jungtinę Karalystę, dėl jau lietuvių vizitine kortele tapusių būdo bruožų, tokių kaip atkaklumas, darbštumas bei teigiamas užsispyrimas, sugeba susirasti veiklos ir geba darbo rinkoje labai sėkmingai konkuruoti tiek su vietiniais, tiek su atvykėliais iš kitų šalių, kad ir kur gyventų.
