2004 m. gruodžio 19 d., sekmadienį, ginkluoti nusikaltėliai įsibrovė į dviejų „Northern Bank“ aukštas pareigas einančių valdininkų priemiesčio namus ir jų šeimas paėmė įkaitais. Bankininkams neliko nieko kito, kaip tik užpuolikams padėti.
Kitos darbo dienos rytą banko darbuotojai kaip įprastai nuvyko į „Northern Bank“ filialą Belfaste, Velingtono gatvėje, atrakino duris ir įdienojus – kas jau neįprasta – nusikaltėlius įleido į saugyklą, kur šie nebuvo kuklūs. Pirminių pranešimų duomenimis, pagrobta iki 30 milijonų svarų sterlingų, tačiau vėliau suma patikslinta kaip „daugiau nei 20 milijonų“ arba, tiksliais skaičiais, 26,5 milijono svarų. Šalia šių skaičių, kita valiuta – eurais ir doleriais, pagrobta suma neatrodo tokia didelė. Policijos teigimu, tokiam dideliam grynųjų pinigų kiekiui išvežti nusikaltėliams reikėjo sunkvežimio. Banke tokia didelė pinigų suma buvo saugoma todėl, kad artėjo Kalėdos ir pinigus paruošė bankomatams.
Teisėsaugos darbuotojai apie apiplėšimą sužinojo tik tada, kai buvo paleisti įkaitai ir apie nusikaltimą pranešė banko darbuotojai. Nei patys darbuotojai, nei jų šeimų nariai per incidentą nenukentėjo, jei nelaikysime žala įkalinimo fakto.
Policija, remdamasi tyrimo duomenimis, laikėsi versijos, kad apiplėšimą padarė vietiniai organizuoti nusikaltėliai. Apiplėšimas ir įtarinėjimai sutrukdė taikai regione. Tuo metu Airijos respublikos armija (IRA) buvo pasižadėjusi paremti taikos iniciatyvą ir išplatino pranešimą, kad dėl įtarinėjimų banko apiplėšimu savo pasiūlymą atšaukia.
2004 m. gruodžio 14 dieną, vos ne apiplėšimo išvakarėse, „Northern Bank“ iš „National Australia Bank“ už maždaug 1,87 milijardo JAV dolerių nupirko „Danske Bank“. Sutartis numatė, kad bankas savininką pakeis 2005-aisiais, todėl visi nuostoliai teko senajam šeimininkui.
Byloje buvo daug tyrimo, daug kaltinimų, keletas nuteistų asmenų, dalis pinigų surasta, tačiau pagrindinis kaltininkas taip ir nebuvo rastas ir nubaustas. Centrinis Irako bankas, Irakas
2009 m. vasarą naktį Bagdade keturi jėgos struktūros darbuotojai surišo aštuonis banko „Rafidain“ apsauginius ir pagrobė 4,8 milijono dolerių. Nusikaltėlius, kurie pamiršo ne tik tai, kad yra įrengtos saugumo kameros, bet ir tai, kad užtrukti negalima, nes išaušus juos lengva bus susekti, pagavo pasinaudoję ant aplinkinių pastatų įrengtų filmavimo kamerų įrašais. Visi užpuolikai nuteisti mirties bausme.
Beveik po metų, t. y. 2010 m. gegužę policininkas kava su migdomaisiais pavaišino keturis savo kolegas, saugojusius „Rafidain“ banko filialą Nadžafo mieste. Įsiveržę bendrininkai išnešė 5,5 milijono dolerių. Nenuaidėjo nė vienas šūvis, nebuvo riksmų ir neramumų. Viskas vyko ramiai, nors šalia banko yra policijos nuovada.
Abu šie atvejai atrodo tik vaikų žaidimai smėlio dėžėje, prisiminus didįjį Centrinio Irako banko apiplėšimą 2003-aisiais, kai iš saugyklų buvo išnešta apie milijardas JAV dolerių. JAV tvirtino, kad pinigai išimti paties Sadamo Huseino nurodymu. Kai kas teigia, kad jeigu šalies vadovas nurodė paimti pinigus iš šalies banko, tai negalima vadinti apiplėšimu, tačiau taisykles rašo nugalėtojai. Pasak banko darbuotojų, prieš Irako bombardavimų pradžią į banką atvyko Sadamo Huseino sūnus Qusay (vėliau nušautas JAV karių), pateikė raštelį su tėvo parašu ir pinigus išsivežė trimis sunkvežimiais.
Vėliau Huseino rūmuose JAV kariai aptiko apie 650 milijonų dolerių, kurie, tvirtinta, buvo dalis to milijardo. Likę pinigai taip ir neatsirado.
Irake bankų apiplėšimai nėra retenybė. Jų įvyksta netgi labai akiplėšiškų. 2006 m. į Bagdado banko padalinį įsiveržė smogikai karinėmis uniformomis ir pagrobė grynųjų už 709 tūkstančius JAV dolerių, turtą sukrovė į keturis automobilius ir dingo. Banko apsauga pasidavė be kovos, todėl juos surakino antrankiais ir paliko gyvus. Knightsbridge bankas, Anglija
Šis Londono bankas buvo apiplėštas vidury baltos dienos be jokių kaukių. 1987 m. liepos 12 d. du vyrai užėjo į banką ir paprašė leisti pasitikrinti jų banko dėžutes. Apsauginiam klientus nuvedus į saugyklas su seifais, vyrai išsitraukė pistoletus ir pasidavusius apsauginius surišo.
Po to ant saugyklos durų pakabino lentelę, kad patalpa laikinai uždaryta, ir užsirakino. Būta ir nesklandumų. Per raciją vadeiva šaukėsi bendrininkus, tačiau šie neatsiliepė. Tad jam teko išeiti į lauką ir sužinoti, kodėl negalima bendrauti racijomis. Gauja dėl to prarado apie 20 minučių. Seifus atidarinėjo laužtuvais, tai pareikalavo daug jėgų ir laiko. Iš 5 000 seifų nusikaltėliai atvėrė tik 120. Grobikai išsinešė apie 60 milijonų svarų. Manoma, kad suma galėjo būti didesnė, nes ne visi apvogti klientai norėjo pranešti apie žalos dydį.
Banke liko kruvinas piršto atspaudas, taigi policija po kelių mėnesių suėmė visus gaujos narius, rengusius ir padariusius nusikaltimą, išskyrus jos vadeivą Valerio Viccei. Jam pavyko pabėgti į Pietų Ameriką, tačiau teisėsaugos organai šį nusikaltėlį suėmė vėliau, kai šis grįžo į Europą kontroliuoti jo „Ferrari“ persiuntimo. Pinigai taip ir neatsirado.
Įdomu tai, kad Valerio Viccei gimė 1955 m. teisėsaugininko šeimoje. Į Londoną jis atvyko 1986 m., kai gimtojoje Italijoje jau buvo gerokai prisidirbęs – dešimtis ginkluotų apiplėšimų, už kuriuos jam ant kulnų mynė Italijos policija. Nusikaltėlis gavo 22 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš pradžių jis kalėjo Didžiojoje Britanijoje, o 1992 m. buvo persiųstas į Italiją. 2000-aisiais, kilus susišaudymui tarp jo, nusikaltėlių ir policijos, Viccei nušautas.
1992 m. Valerio Viccei parašė knygą apie save ir „Knightsbridge“ banko apiplėšimą. Viršelyje buvo skambūs žodžiai „Kaip aš pabėgau su 60 milijonų svarų“. Banco Central, Brazilija
Apiplėšiant banką Brazilijos mieste Fortaleza, pasinaudota senu ir patikrintu metodu. 2005 m. nusikaltėliai prieš banką išsinuomojo patalpas ir per keletą mėnesių išrausė 80 m ilgio ir 70 cm diametro tunelį. Kasimui nusikaltėliai naudojo kirtiklius, pjūklus, grąžtus, semtuvus. Kad nebūtų netikėtumų, kasėjai tunelį sutvirtino medinėmis konstrukcijomis. Nusikaltėlių nesulaikė net 1,1 m storio gelžbetonio perdengimai. Darbui palengvinti įrengta net speciali transporto sistema pinigams. Be abejo, tai ne vieno žmogaus darbas. Gaujoje būta 10–20 narių.
Vagys įsilaužė pro plieninę seifo sieną ir išnešė Brazilijos realų, įvertintų 70 milijonų JAV dolerių. Vagystė padaryta sekmadienį, tačiau bankas apie tai sužinojo tik pirmadienį, susirinkus darbuotojams.
Per pusantrų metų po vagystės nuteista 11 įtariamųjų, o pinigų surasta tik 10 milijonų dolerių. Banko nelaimei, pinigai nebuvo drausti, nes specialistai tikino, kad rizika, kad kas nors juos pavogs ar sunaikins, yra labai maža.
Pavogti pinigai buvo saugomi ne vienoje vietoje. Beveik kiekvienas suėmimas grąžindavo nuo keliasdešimt tūkstančių iki 5 milijonų dolerių. Vienas iš plėšikų buvo pagrobtas, iš jo šeimos išreikalauta beveik 900 tūkstančių, tačiau įkaitas taip ir nepaleistas. Tuo metu kilo įtarimų, kad prie pagrobimo prisidėjo keli policijos pareigūnai.
Paskutiniai pinigai buvo atgauti 2007-aisiais – iškart 8,93 milijono dolerių. Pagrindinis įtariamasis Jossivam Alves dos Santos buvo suimtas tik 2008 m. pradžioje.
Iki šio apiplėšimo Brazilijos rekordas priklausė San Paului, kai iš banko 1999 m. dingo 37 milijonai realų. Beje, 2009 m., iškasus tunelį, sėkmingai apiplėštas bankas Brazilijoje. Tik mastai šįkart mažesni: 6 milijonai dolerių.
