Rusijos lyderis užsiminė, kad susitarimas dėl konflikto užbaigimo dar tolimas – jo komentarai nebuvo tokie optimistiški kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris pareiškė, kad karas gali baigtis per kelias savaites.
Apibūdindamas neseniai įvykusį pokalbį telefonu su D. Trumpu, taip pat JAV ir Rusijos pareigūnų derybas Saudo Arabijoje, V. Putinas sakė, kad konflikto sprendimas „nebuvo išsamiai aptartas“ ir kad abi pusės „tik sutarė, kad judėsime link to“.
Lankydamasis Baltuosiuose rūmuose, kai pasaulis minėjo trečiąsias Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą metines, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė manantis, kad „įmanoma“, jog dėl paliaubų būtų susitarta per „artimiausias savaites“, o po to derybininkai siektų ilgalaikės taikos.
Per trejus metus trunkantį konfliktą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekė visiško savo šalies teritorijos, įskaitant Krymą, išlaisvinimo, taip pat narystės NATO, tačiau D. Trumpui yra kur kas kritiškesnis Ukrainos atžvilgiu negu jo pirmtakas Joe Bidenas.
D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas turi būti pasiektas greitai arba jis gali būti iš viso nesudarytas.
„Manau, kad padarėme didelę pažangą, ir manau, kad viskas vyksta gana sparčiai, – kalbėjo D. Trumpas. – Tai arba įvyks gana greitai, arba apskritai neįvyks.“
Taikos susitarimo nebūtų, bet konfliktas taptų „įšaldytas“ susitarimu dėl paliaubų
Pasak Charleso Kupchano, Užsienio santykių tarybos analitinio centro vyresniojo bendradarbio, ilgalaikis taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos yra mažai tikėtinas.
„Esu skeptiškas, kad pasieksime taikos susitarimą. Manau, kad gali būti sudarytos paliaubos, kurios vėliau prives prie įšaldyto konflikto“, – sakė jis laikraščiui „Los Angeles Times“.
Spalio mėnesį „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos narys Johnas Loughas rašė, jog susidūrę su galimybe pasirinkti kelerių metų atokvėpį arba tęsti „karą dėl išsekimo“, daugelis ukrainiečių rinktųsi pirmąjį variantą.
Paliaubos taip pat galėtų būti naudingos Ukrainai, nes, pavyzdžiui, 2014 m. pasirašyti Minsko susitarimai, kuriais buvo nutrauktos Rusijos separatistų ir Ukrainos pajėgų kovos Donbase, suteikė Ukrainai daugiau laiko stiprinti savo institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir saugumo tarnybas.
Kalbėdamas su „Yahoo News“ J. Loughas sakė, kad nepaisant termino „paliaubos“, Rusija greičiausiai pasinaudos jomis kaip galimybe „pasiekti kai kuriuos savo karo tikslus“, galbūt „sutrikdydama rinkimų procesą“ Ukrainoje.
J. Loughas mano, kad paliaubos yra labiau tikėtinos nei oficialus taikos susitarimas, ir nors D. Trumpas bandytų tokį susitarimą parduoti „kaip taiką“, tai būtų „bet kas, tik ne tai“.
Jis sakė, kad vargu ar JAV pavyks pasiekti ilgalaikį ir saugesnį susitarimą, nes „esminiai klausimai yra pernelyg sudėtingi“, kad toks susitarimas būtų pasiektas „greitai“.
Daug kas priklauso nuo to, ko nori Rusija, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai užsiminė, kad šalis turi „viešų reikalavimų“ ir „privačių reikalavimų“.
D. Trumpas taip pat ko nors norės iš Maskvos – galbūt Rusija norės atsiriboti nuo Kinijos arba „ko nors, kas susiję su Arktimi“, sakė D. Loughas, turėdamas omenyje neseniai išreikštą D. Trumpo susidomėjimą Grenlandija.
2014 metų Ukrainos sienos
Kai kalbama apie 2022 m. prasidėsiantį karą, turima omenyje Rusijos „plataus masto“ invaziją į Ukrainą.
Tačiau Rusijos pajėgos dar 2014 m. aneksavo Krymą, o vėliau tais pačiais metais Rusijos remiami separatistai perėmė rytinio Donbaso regiono Donecko ir Luhansko sričių kontrolę.
V. Zelenskis leido aiškiai suprasti, kad nori, jog ir ši teritorija sugrįžtų Ukrainai, tačiau JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas NATO sąjungininkėms sakė, kad „grįžti prie Ukrainos sienų, buvusių iki 2014 metų, yra nerealus tikslas“.
Ukraina turės atiduoti Rusijai prarastas žemes
Nustatydamas griežtą įžanginę poziciją prieš Saudo Arabijoje vykusias derybas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad apie jokias teritorines nuolaidas Ukrainai nebus kalbama.
„Teritorines nuolaidas tam, kas dabar vadinama Ukraina, padarė sovietų vadovybė, kai kūrėsi SSRS“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Rusijos pajėgos kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, ir nors V. Zelenskis jau seniai ragino, kad sudarant susitarimą tos teritorijos turi būti atlaisvintos, šis rezultatas atrodo mažiau tikėtinas.
„Visi žino, kaip baigiasi karas, jis baigiasi tuo, kad Ukraina atiduoda dalį teritorijos“, – „Sky News“ sakė buvęs Baltųjų rūmų personalo vadovas Mickas Mulvaney.
Rusija yra sakiusi, kad šių regionų Ukrainos pietuose ir rytuose, įskaitant Krymą ir Donbasą, kontrolė yra vienas svarbiausių klausimų.
J. Loughas teigė, kad gali būti nedidelių teritorijos „mainų“, jei Ukraina sugebės išlaikyti Rusijos pasienyje užimtą teritoriją Kursko srityje, tačiau pridūrė, kad „iš tikrųjų daugiau nieko nebus“.
Žurnalistas Markas Temnycky „Yahoo News“ sakė, kad nors daugelis Europos šalių „nepripažins Rusijos užgrobtų žemių Ukrainoje kaip teisėtų“ ir vadins jas „neteisėta okupacija“, Maskvai tai „neturės reikšmės“.
Taikos derybos gali žlugti
Nepaisant staigių pastarųjų savaičių įvykių ir D. Trumpo optimistinių pareiškimų, išlieka tikimybė, kad dabartinės taikos derybos gali nutrūkti.
„Vis dar įmanoma, kad rusai išvardys daugybę nepagrįstų reikalavimų, dėl kurių Ukraina ir Europa pasitrauks iš derybų“, – sakė M. Temnyckyj.
Ir pridūrė: „Jei taip atsitiktų, tarptautinė bendruomenė greičiausiai ir toliau siųstų pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti.“
Tačiau J. Loughas mano, kad V. Putinas „patiria didesnį spaudimą nei gali atrodyti“ ir kad jis neleistų karui tęstis neribotą laiką, nes susiduria su sunkiomis sąlygomis Rusijos ekonomikoje ir būtinybe išlaikyti daug žmonių savo šalies kariuomenėje.
2022 m. priimtas įsakymas dėl karinės mobilizacijos, pagal kurį žmonės būtų buvę pašaukti į karą, nebuvo populiarus sprendimas, dėl kurio dešimtys tūkstančių žmonių pabėgo iš šalies, todėl šios vidaus problemos gali sulaikyti V. Putiną prie derybų stalo.
Tačiau jei taikos derybos vis dėlto žlugtų, Ukraina ir toliau priklausytų nuo savo sąjungininkų pagalbos, o D. Trumpui gruodžio mėn. pareiškus, kad jis yra atviras idėjai sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, ateitis atrodytų labai neaiški.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
