Derybos Dohoje baigėsi, ypač turint omenyje lūkesčius, visišku fiasko. OPEC ir kitų naftos gavėjų šalių atstovai nesugebėjo sutarti dėl naftos gavybos kiekio užšaldymo, o rinkos šį duotą ženklą priėmė taip, kaip buvo tikėtasi – jau beatsigaunančios naftos kainos vėl krito, paskui ją krito ir rublio vertė. Rusijos atstovų ilgus mėnesius vystytas derybų projektas baigėsi taip pat, kaip ir keli ankstesni, tik vilties susitarti artimiausiu metu, po kiekvieno tokio trenksmo, lieka vis mažiau.
Kaltas Iranas?
Anot „Bloomberg“, didžiausiu akmeniu, skandinusiu derybas, tapo klausimas, ar derėtų bendrą visų šalių sprendimą taikyti ir Iranui, kurio atstovas net nevažiavo į Dohą, ir iš anksto pareiškė, kad po sankcijų tik atsigaunanti pramonė net nesiruošia atsisakyti naftos dolerių. Beje, tokios pozicijos, netgi agresyvaus kainų dempingavimo taikymo, Teheranas neslėpė nuo pat naujienų apie sankcijų nutraukimą pasirodymo pernai metais. Įtraukti į sutartį reikalavo pagrindinė politinė šalies konkurentė regione – Saudo Arabija. Net dešimt valandų vėlavusios paskelbti galutinį nutarimo tekstą, šalys išsiskirstė nieko nepešusios – derybos žlugo.
„Yra kelios šalys, kurios nekontroliuojamos. Tai JAV iš esmės, nes amerikiečiai patys negali kontroliuoti savo gavybos, jie neturi tokių galimybių – pas juos demokratija „blogiausia prasme“. Tai Iranas, kuris nesiruošia su niekuo tartis, nes jiems reikia uždirbti pinigų. Tai Rusija, kuri gali tartis arba nesitarti, tačiau bet kokiu atveju, tikriausiai, nevykdys. Mes žinome, kaip Rusija elgiasi rinkose, ji susitaria, tačiau ne visada vykdo susitarimus. Tokiu atveju, iš didžiųjų žaidėjų lieka Saudo Arabija, kuri turės dar susitarti pati su savimi. <...> O kam tartis, jeigu niekas to nevykdys?“ – televizijai „Dožd“ aiškino Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas.
Rusija griežia dantį ant Saudo Arabijos
Pasak susitikimo dalyvių, Saudo Arabija netikėtai visiems „perbraukė faktiškai visą ankstesnį susitarimo projektą“, kai pareiškė, kad negali dalyvauti derybos, jeigu į jį nebus įtrauktas Iranas, rašoma „Financial Times“.
Ankstesnis naftos gavybos užšaldymo planas, kurį vasarį iškėlė Kataras, Rusija ir Saudo Arabija, sugebėjo sustabdyti naftos kainų kritimą: nuo mažiau nei 30 dolerių už barelį sausio viduryje iki 43 dolerių praėjusios savaitės pabaigoje.
Dar kovą žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad „aukštas pareigas užimantis OPEC atstovas“, rašoma leidinyje, paskelbė „džiuginančią naftos šalis-gavėjas“ informaciją. Anot neįvardinto šaltinio, Saudo Arabija yra pasirengusi vykdyti sudarytą planą, net jeigu Iranas prie jo ir neprisijungs. Tiesa, oficialūs karalystės atstovai šią informaciją paneigė. Leidinio teigimu, El Rijadas tikėjosi, kad Iranas nusileis ir priims sprendimą sumažinti ar apriboti gavybą. Buvo tikimasi, kad Irano „partneriai“ – Rusija ir Venesuela, sugebės paveikti Teheraną.
Rusijos naftos ministras Aleksandras Novakas po derybų pareiškė, kad yra „nustebintas“ tuo, kad sekmadienį ryte kai kurios OPEC šalys iškėlė naujų reikalavimų. A. Novakas pridūrė, kad derybos nutrūko nė dėl Irano. O tai jau buvo menkai slepiamas priekaištas Saudo Arabijai.
Jokių vilčių nesuteikiančios naujienos iš Irano
Situacija Dohoje vis dar kelia aistras, o Irano naftos viceministras Rukneddinas Javadi pareiškė, kad jau artimiausiu metu Iranas naftos eksportą išaugins iki 2 mln. barelių per parą (šiuo metu Iranas išgauna 1 mln.), skelbia „Interfaks“.
Šiuo metu Iranas išgauna apie 3,5 mln. barelių naftos per parą. Šios šalies atstovų teigimu, naftos gavybą planuojama padidinti iki 4 mln. barelių per parą, – tiek, kiek buvo išgaunama iki sankcijų paskelbimo.
