Artėjant Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimui, kuris ketvirtadienį prasidės Seule, vis daugiau besivystančių ir išsivysčiusių šalių išsako savo nepasitenkinimą Jungtinių Valstijų ekonomine politika.
Ekspertų pastebėjimu, JAV prezidentui Barackui Obamai teks nelengva užduotis – įtikinti G20 šalis dėl būtinybės vykdyti naują monetarinės politikos švelninimo programą, kurią praėjusią savaitę pristatė JAV federalinis atsargų bankas. Priešingu atveju G20 labiau primins „G19 plius vienas“.
Po JAV centrinio banko sprendimo supirkti aktyvų ir valstybinių obligacijų dar už 600 mlrd. JAV dolerių, savo nepasitenkinimą amerikiečių monetarine politika jau reiškė Vokietijos, Brazilijos, Kinijos ir PAR valdžia. Jų nuomone, toks sprendimas išprovokuos tolesnį JAV dolerio silpimą, sukels žaliavų kainas ir smogs besivystančioms ekonomikoms.
PAR finansų ministro Gordono Pravino manymu, JAV centrinio banko sprendimas „ardo bendradarbiavimą tarp G20 šalių, kurį pasiekti pasaulinės krizės metu nebuvo itin lengva“. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble buvo ne toks diplomatiškas, jis pavadino JAV politiką „neišmanėliška“.
Tik prieš penkis mėnesius G20 lyderiai bendravo Toronte labai šiltoje atmosferoje, žadėdami vienas kitam bendradarbiavimą ir judėjimą į priekį bendrųjų tikslų link. „G20 narės privalo garantuoti sveiką pasaulinę ekonomiką. Jeigu veiksime išvien, situacija visame pasaulyje toliau gerės“, – buvo teigiama G20 bendrame pranešime pasibaigus viršūnių susitikimui Toronte.
Tačiau veikti išvien didžiausioms pasaulio šalims nepavyko. Ypač dideli nesutarimai kyla tarp Kinijos ir JAV - dviejų stambiausių pasaulio ekonomikų. JAV valdžia ragina Pekiną leisti juaniui sustiprėti JAV dolerio atžvilgiu. Savo ruožtu Kinija kaltina JAV sąmoningu nacionalinės valiutos silpninimu ir reikalauja liautis pumpavus lėšas į JAV ekonomiką.
JAV politikos pastaruoju metu nepalaiko ir kitos G20 narės. Ekspertai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad jeigu G20 valstybės nesuras „bendrojo vardiklio“ ir artėjančio susitikimo metu, apie visišką ir greitą pasaulio ekonomikos atsigavimą galima bus pamiršti.
