Zita Čepaitė
Teismų maratoną dėl teisės auginti savo sūnų Lietuvoje perėjusi A. B. (pavardės dėl teisinių priežasčių minėti negalime, Anglija.lt redakcijai ji žinoma) atvyko į Angliją čia tikėdamasi ramybės, tačiau pakliuvo į dar didesnį pragarą. 2013 m rugsėjo mėnesį Londono Brento savivaldybės socialinės tarnybos darbuotojai drauge su policijos pareigūnais jėga atėmė ir laikinai globai į svetimą šeimą atidavė jos tuo metu šešiametį sūnų.
Nuo to laiko jau praėjo septyni mėnesiai, bet A. B. vis dar varsto teismų duris, bandydama įrodyti, kad ji yra tinkama motina savo vaikui, su kuriuo dabar matosi tik nustatytu laiku ir tik prižiūrint socialiniams darbuotojams. Be to, teismo sprendimu jai draudžiama viešai kalbėti apie šią bylą.
Atvykusi į posėdį Vilesdeno apylinkės teisme, moteris atrodė pavargusi, bet nepalūžusi.
Apie tai, kas įvyko, Anglija.lt portalui sutiko papasakoti jos motina Jadvyga Ignatavičienė, kuri palaikydama dukrą kartu su ja varsto Londono teismų duris. Lygiai kaip prieš keletą metų Kaune, kur kova dėl vaiko ir prasidėjo.
„Nors Lietuvoj teismai baigėsi dukros naudai, ramybės nebuvo, mums grasino, persekiojo, ir pagalvojom, kad Anglijoj bus saugiau“, – sakė moteris.
Į Londoną šeima atvyko 2013 m. pavasarį, išsinuomojo butą, įsikūrė, mama berniukui pradėjo ieškoti mokyklos. Tačiau ramus laikotarpis truko neilgai; tų pačių metų rugsėjo pabaigoje į duris pabeldė socialiniai darbuotojai su policija.
„Juos įleido buto kaimynai. Įėjo, nepateikę jokių dokumentų, kas jie tokie, jokio rašto, leidžiančio paimti vaiką, o pagriebė jį ir išsivežė. Atseit dėl to, kad jis nelanko mokyklos, nors mokykla jam jau buvo surasta. Mudvi su dukra kaip stovim basnirčias, plonai apsirengusias nugabeno į areštinę. Dukrai rankas užlaužė, visur buvo mėlynės, dantį nuskėlė, o dabar mus kaltina, kad buvom agresyvios, policininkus sumušėm, ir kriminalinę bylą iškėlė“, – pasakojo J. Ignatavičienė.
Ji teigė, kad problemos dėl to, kas augins berniuką, prasidėjo po dukros skyrybų su vyru. Teismas tada nustatė, kad nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta bus su mama, bet tėvas po kiek laiko užsigeidė, kad sūnus gyventų pas jį.
„Jis jo nemylėjo, pasiėmęs savaitgaliui, gąsdindavo ir grasindavo ar net smurtaudavo, dėl ko jam buvo iškelta byla, bet nutraukta, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Mano dukra buvo apkaltinta prasimanymais, reikalauta skirti jai psichiatrinę ekspertizę. O mūsų visa šeima be jokio pagrindo buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę“, – piktinosi moteris.
Apie tą laikotarpį byloja ir pačios A. B. feisbuko paskyroje likęs įrašas: „Kai vyko vaiko priverstinis atėmimas, namuose buvo vaiko teisių specialistė, daug pareigūnų – vaikas jiems sakė, kad neis su tėvu, rodė, kad tėvas jį mušė ir grūdo savo bananą jam į burną, tačiau niekas į vaiko parodymus neatsižvelgė, tik vežė mane su vaiku į Santakos policiją, kur nuvykus, tėvas vaiko atsisakė ir prašė, kad jis būtų patalpintas į vaikų globos namus, o mane bandė padaryti psichiškai nesveika – buvau siunčiama priverstinai į psichiatrinę ligoninę Utenoje. Deja, juodas planas padaryti mane psichiškai nesveika neišdegė.“
A. B. nenuleido rankų ir vien per 2012 metus laimėjo 4 bylas, tarp jų ir reikalavimą panaikinti nepagrįstą Kauno miesto savivaldybės išduotą pažymą dėl šeimos įtraukimo į socialinės rizikos grupę.
„Dukra pati viena apsigynė, be advokatų pagalbos įrodė savo tiesą, patys teisėjai sakė, kad tai motinos pergalė prieš Vaikų teisių tarnybą, ir dabar dėl to mums kerštaujama“, – įsitikinusi močiutė, kurios nuomone, veiksmus prieš jos dukrą Londono socialinė tarnyba pradėjo gavusi pranešimą iš Vaikų teisių tarnybos Lietuvoje. Moteris stebisi, kaip gali būti, kad Vaikų teisių tarnybos surašyti tikrovę nebūtinai atitinkantys raštai gali turėti didesnę galią, nei teismo sprendimai.
„Aš manau, kad Lietuvos vaikų teisių tarnyba turi būti pertvarkyta ir įvesta aukščiausius postus užimančių darbuotojų rotacija, nes dabar jiems labiau rūpi savo šiltas vietas išlaikyti, o vaikai jiems tik priemonė“, – neslepia savo požiūrio į vaikų gerove besirūpinančias institucijas Anglija.lt pašnekovė.
Dėl teisės auginti vaiką kovojanti mama ir močiutė bei specialiai į teismo posėdį iš Lietuvos atvykęs senelis nenuleidžia rankų ir tiki, kad teismo sprendimas bus palankus ir 7 mėnesius pas anglus globėjus gyvenęs vaikas grįš pas mamą.
„Aš ir į Lurdą buvau nuvykusi, ten meldžiausi ir prašiau, kad ir kiti žmonės melstųsi, aš tikiu, kad teisybė yra“, – sakė J. Ignatavičienė.
Moteris lygiai taip pat tiki, kad pavyks atremti ir kaltinimus dėl smurto prieš pareigūnus, teismui pateikus mobiliuoju telefonu filmuotą medžiagą apie tai, kas iš tikrųjų vyko vaiko paėmimo metu, ir kad būtent policija elgėsi agresyviai ir brutaliai.
