Jaunasis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas ketina iš posto išstumti premjerą Gordoną Browną, bet šis dar tikisi pučui užkirsti kelią, rašo „Respublika“.
Tarp T.Blairo ir G.Browno
Tai įvyko paskutiniame Leiboristų partijos suvažiavime: Gordonas Brownas baigė kalbėti ir klausėsi ovacijų tarsi karvedys, pasirengęs išjoti pro miesto vartus. Koridoriuose delegatai liaupsino jo kalbą, kurioje jis banaliais pažadais bandė įsiteikti rinkėjams.
Daugelis delegatų gyrėsi, kad artimiausiuose rinkimuose niekinamus torius „mažiausiai vienos kartos amžiui išgins į dykumą“. Davidas Milibandas nedžiūgavo su visais. Užsienio reikalų ministras vaikštinėjo koridoriais ir stabtelėjo tik prie Danielio Finkelsteino, „Times“ apžvalgininko, vieno britų konservatorių lyderių. „Na, kaip tau tai patiko?“ – pasiteiravo ministras. Finkelsteinas tik nudelbė akis į grindis. „Žinau, jis ne Blairas“, – atėjo į pagalbą Milibandas, prisiminęs puikius buvusio premjero retorinius sugebėjimus.
Dabartinė Vyriausybė bejėgė
Dar tada, kai premjeras sulaukdavo didžiausio rinkėjų palankumo, D.Milibandą akivaizdžiai kamavo abejonės, ar jo bosas yra tinkamas žmogus vadovauti Didžiajai Britanijai. Po metų atrodo, kad trys ketvirtadaliai rinkėjų sutinka su užsienio reikalų ministro neigiama nuomone. Tragiškas G.Browno populiarumo smukimas primena nevykėlio premjero Neville'o Chamberlaino, kadaise nusileidusio Hitleriui, nepopuliarumą. Dauguma britų nebetiki, kad G.Brownas bent iš dalies susidoros su augančiomis šalies problemomis.
Po karo Irake, sunaikinusio leiboristų moralinį autoritetą, dabar kyla abejonių ir dėl Vyriausybės ekonominės kompetencijos. Namų kainos, kurių nuolatinis augimas daug metų buvo ekonomikos bumo pagrindinis variklis, staigiai mažėja, vartojimas stringa, o pinigų srautai kreditų rinkoje išseko. O kai dar ir finansų ministras, atostogaujantis saloje Vakarų Škotijoje, pareiškia, kad britų ekonomikos laukia „bene sunkiausi laikai per 60 metų“, ir dėl to rekordiškai smunka svaras, nėra nieko keista, kad britų nuotaika bjūra.
Pažadai liko pažadai
„No more boom and bust“ – niekada daugiau staigių pakilimų ir nuosmukių, žadėjo G.Brownas, būdamas iždo kancleriu. Šis ekonomikos augimo laikų šūkis dabar, krizės laikais, Jungtinėje Karalystėje aidi tarsi pašaipus priedainis.
Su keistu pasitenkinimu Londono žiniasklaida beveik kasdien skelbia naujas liūdnas ekonomikos naujienas piliečiams, kurie per 15 aukštos konjunktūros metų vėl įprato iš labai aukštai žvelgti į likusiąją Europą. Antraštės patvirtina savotišką anglų charakterio bruožą, kurį rašytojas Martinas Amis pavadino „piktdžiuga savo pačių atžvilgiu“. G.Brownas ir jo iždo kancleris Alistairas Darlingas šiame spektaklyje yra it klounai, tampomi po leidinių viršelius. Laimingos pabaigos kol kas nematyti.
D.Milibandas – leiboristų viltis
Priešingai. Peteris Hymanas, buvęs politikos strategas iš Dauningstrito 10, įspėja, kad leiboristai per kitus Žemųjų parlamentų rūmų rinkimus „kaip nakvišos nusvirduliuos į masines žudynes“. Žmogus, kuris galėtų tam užkirsti kelią, vadinasi Davidas Milibandas. Bet užsienio reikalų ministras, vasarą sulaukęs vos 43-ejų, yra atsargus žmogus, todėl būtina akcentuoti žodį „galėtų“.
D.Milibandas nedrįsta. Jei tai priklausytų nuo jo, teigia žinovai, G.Browno politinis galas turėtų būti suorganizuotas it Agathos Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ – kad nebūtų matyti žudiko, tik minia mielų kaltųjų maloniais veidais. Žudikas iš pasalų – tokia yra viena iš geležinių naujausios britų Parlamento istorijos taisyklių – niekada netaps premjeru.
„Naujasis kursas“
Prasidėjus vasaros atostogoms, po dar vieno skaudaus pralaimėjimo – šįsyk Rytų Glazge, buvusioje leiboristų tvirtovėje, kuri šiuo metu tiek nusmuko, kad numatoma gyvenimo trukmė ten yra mažesnė nei Gazos sektoriuje, – D.Milibandas kairiųjų liberalų laikraštyje „The Guardian“ oficialiai paskelbė apie savo ketinimus. Užsienio reikalų ministras 936 žodžiais išdėstė, kaip leiboristai galėtų atgimti. G.Browno jis net nepaminėjo.
D.Milibandas apgailestavo, kad jo partija neturi pagrindinės idėjos ir paragino pagaliau baigti depresyviai žiūrėti į save. Leiboristai pagaliau turėtų vėl pulti tikrąjį priešininką, torius. Griežta G.Browno valdymo stiliaus kritika daugelio deputatų pašlijusiai savigarbai buvo tarsi šviežio oro gurkšnis bunkeryje. Partijoje kilo sujudimas, o Vestminsterio apygardoje vėliausiai nuo rugsėjo pradžios ėmė kursuoti gandai apie pučą. Bet pretendentas D.Milibandas turi susitaikyti su tuo, kad seniai trokštamas pasikeitimas tikriausiai dar šiek tiek užtruks. „Tony pasitraukė per vėlai Gordonui ir per anksti likusiesiems“, – pareiškęs užsienio reikalų ministras.
Politikas gudruolis
Milibandas neabejotinai yra naujųjų leiboristų vunderkindas. T.Blairas anksti pastebėjo nepaprastą jo talentą. Jis įvertino Milibando sugebėjimą žaibiškai suvokti ir analizuoti, didelį žavesį ir aistringą veržimąsi pasaulį padaryti teisingesnį. Į klausimą, kas esąs jo kabineto Wayne Rooney, T.Blairas be užuolankų paminėjo D.Milibandą. Alastairas Campbellas, naujųjų leiboristų politikos pardavinėjimo meistras, jaunąją žvaigždę praminė „Brains“ – smegenys.
Užsienio politikos srityje Milibandas kiek nuosaikiau tęsia T.Blairo „moralinio intervencionizmo“ liniją. Jis balsavo už karą Irake, bet vėliau privačiai suabejojo šiuo sprendimu. Jis stengiasi stiprinti tarptautines institucijas, bet yra įsitikinęs, kad tokia švelni prievarta yra veiksminga tik kartu su kariniais grasinimais. Naujausiame konflikte dėl Gruzijos jis pasisakė prieš Rusijos veto teisę dėl būsimos NATO sudėties.
Tuo tarpu vidaus politikos srityje Milibandas stovi kairiau už T.Blairą. Nelygybė tarp vargšų ir turtingųjų, kuri toliau didėjo valdant naujiesiems leiboristams, kelia Milibando pasipiktinimą. Šią prarają, kuria rimtai nesirūpino T.Blairas, D.Milibandas norėtų sumažinti.
Išugdytas talentas
D.Milibandas buvo anksti skatinamas ginti savo poziciją karštose diskusijose. Toks auklėjimas nepaprastai padėjo įgauti pasitikėjimo savimi.
Tačiau didžiausias Milibando pranašumas yra jo amžius: jam nieko nereikia forsuoti. Tikriausiai todėl, laikinai atidėjus sukilimą prieš bosą, jis nutaisė kuo draugiškiausią mokinuko veidą ir pareiškė: „Esu visiškai įsitikinęs, kad Gordonas Brownas gali mus nuvesti į pergalę“.
Ar premjerui pavyks šis mažas stebuklas, ar jis sugebės dar kartą partiją sutelkti apie save? „Škotas ligonis šiuo metu guli intensyvios priežiūros skyriuje, – sako vienas buvęs ministras, darydamas užuominą į G.Browno kilmę. – Jei jis nepasitaisys iki lapkričio, prietaisus išjungsime“.
"Der Spiegel" inf.
