Rusijos puolimas prieš Gruziją aiškiai parodė, kad Maskva yra pasiryžusi bet kokia kaina išsaugoti naftos turtingo Kaspijos regiono kontrolę, rašo antradienio „Lietuvos žinios“.
Gruzijos energetiniai ištekliai labai maži, tačiau jai priklauso naftotiekis ir dujotekis, kuriais transportuojama Kaspijos regiono nafta ir dujos į Vakarus, be to, Gruzijos geležinkeliu šios žaliavos gabenamos į Juodosios jūros uostus.
Taip vadinamas Rytų-Vakarų energetinis koridorius į Turkiją, kertantis Gruziją ir Azerbaidžaną, buvo nutiestas jaučiant tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, dėl ko Rusija neteko dalies savo eksporto. 2006 metais pradėjęs veikti vakariečių nutiestas naftotiekis, pramintas „taikos vamzdynu“, per kurį transportuojama nafta maršrutu Baku-Tbilisis-Seihanas tapo svarbiu aukštos rūšies energijos šaltiniu Viduržemio jūros regione - Kaspijos regiono nafta ėmė konkuruoti su Rusijos nafta. Tuo metu Pietų Kaukazo dujotiekis į Turkiją išlaisvino Azerbaidžaną ir Gruziją nuo Rusijos priklausomybės ir atvėrė naujas galimybes tiekti dujas Europos rinkai.
Tačiau karinis konfliktas Gruzijoje verčia suabejoti ar šis vamzdynas yra saugus. Reikia prisiminti ir tai, kad praėjusią savaitę Turkijos kurdai separatistai prisiėmė atsakomybę už naftos vamzdyno susprogdinimą Turkijos teritorijoje, dėl ko pasaulis dabar gauna 1 proc. mažiau naftos.
Konsultacinės bendrovės „Medlay Global Advisors“ direktorius naujoms rinkoms Kaanas Nazlis sako, kad užsitęsus karo veiksmams Gruzijoje bus suduotas triuškinantis smūgis nerusiškos naftos iš Kaspijos ir Vidurinės Azijos regionų eksporto saugumui. Konfliktas ypač pakenks Europos Sąjungos puoselėtiems planams nutiesti „Nabucco“ dujotiekį, kuriuo per Kaukazą iš Kaspijos ir Vidurinės Azijos būtų transportuojamos dujos į Europą, taip siekiant sumažinti jos priklausomybę nuo Rusijos. Prasidėjęs karas rodo, kad „Nabucco“ sumanytojams gali nepavykti užtikrinti saugaus Turkmenistano ir Kazachstano dujų tiekimo dėl didžiulės konkurencijos su „Gazprom“. „Nabucco“ planas paskatino Rusiją tiesti papildomą dujotiekį į Pietų Europą per Juodąją jūrą ir taip sustabdyti dujų tiekimą iš Turkmenistano. Tačiau analitikai mano, kad Rusija nenorės sugadinti santykių su turtingais naftos Kaspijos regiono kaimynais atakuodama Gruzijos energetikos eksporto įrenginius.
Kaspijos valstybė Kazachstanas, turinti didžiausius naftos išteklius, jau kontroliuoja Batumio naftos uostą Juodojoje jūroje ir siekia investuoti į Gruzijos geležinkelį, kuris aptarnautų Batumio terminalą.
Azerbaidžanas pastatė naftos terminalą Kulevyje į šiaurę nuo Gruzijos pakrantės ir jau finansuoja geležinkelio tiesimą iš Tbilisio į Karsą, esantį prie Turkijos sienos, taip siekdamas nutiesti Kaspijos naftai naują eksporto kelią. Jau šeštadienį Rusijos karinė aviacija bombardavo Potį, konteinerių uostą Juodojoje jūroje, bet stengėsi nepažeisti pakrantėje esančių naftos terminalų. Gruzijos ekonominės plėtros ministrė Jekaterina Šarašidzė teigia, kad Rusiją taikėsi į vamzdyną Baku-Tbilisis-Seihanas, tačiau to nepatvirtina kiti nepriklausomi šaltiniai. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas oficialiai paneigė pranešimus, kad Rusija pasirengusi blokuoti Gruzijos uostus, tačiau neatmetė galimybės, kad Rusijos kariuomenė gali pristabdyti Juodojoje jūroje esančių tankerių užpildymą.
Analitikai mano, kad karinis konfliktas Gruzijoje atgrasins Kaspijos regiono naftos ir dujų pirkėjus nuo ketinimų importuoti naftą ir dujas per Gruziją. Turkmenistano prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas jau pasiūlė daugiau eksportuoti dujų į Kiniją per naują vamzdyną, nutiestą į rytus nuo Vidurinės Azijos. Tuo tarpu Azerbaidžanas svarsto „Gazprom“ pasiūlymą importuoti dujas iš jam priklausančių Kaspijos regiono telkinių. Tai netiesioginė užuomina, kad „Nabucco“ dujotiekį reikėtų valdyti bendrai.
