Pchenjane vykusiame posėdyje dalyvavo aukščiausiojo rango šalies saugumo pareigūnai, tarp jų – ginkluotųjų pajėgų vadas ir kiti kariuomenės atstovai, taip pat valstybės saugumo ir gynybos ministrai.
„Jis nustatė skubių karinių veiksmų kryptį ir svarbias užduotis, kurias būtina atlikti, taikant karo atgrasymo priemones ir naudojantis savigynos teise“, – pranešė centrinė Korėjos naujienų agentūra (KCNA).
Posėdis buvo sušauktas po to, kai branduoliniais ginklais ginkluota Šiaurės Korėja apkaltino Seulą virš jos sostinės skraidinus bepiločius orlaivius ir pasienyje dislokavo karių kontingentą, o Pietų Korėja pirmadienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ tam atvejui, jei į ją būtų pradėta šaudyti.
Pchenjane vykusiame posėdyje dalyvavę pareigūnai išklausė pranešimą apie „rimtas priešų provokacijas“, pranešė KCNA – tikėtina, kad buvo kalbama apie dronų skrydžius.
Valstybinės žiniasklaidos teigimu, Kim Jong Unas posėdyje „pareiškė tvirtą politinę ir karinę poziciją“.
Šiaurės Korėja kaltina Seulą į sostinę pasiuntus bepiločių orlaivių, kad šie mėtytų propagandines skrajutes, pilnas „kurstančių paskalų ir nesąmonių“, o sekmadienį perspėjo, kad, jei bus pastebėtas dar vienas dronas, tai bus laikoma „karo paskelbimu“.
Seulo kariuomenė pirmiau neigė savo atsakomybę už šiuos skrydžius – buvo manoma, kad juos organizavo Pietų Korėjoje veikiančios aktyvistų grupuotės, nuo seno paprastai oro balionais į šiaurę siųsdavusios propagandos ir JAV valiutos.
Jungtinių Tautų vadovybė, stebinti paliaubas, kurias paskelbus buvo nutraukti aktyvūs 1950–1953 m. Korėjos karo koviniai veiksmai, teigė, kad jai yra žinoma apie Šiaurės Korėjos pareiškimus.
„Vadovybė šiuo metu tiria šį įvykį, griežtai vadovaudamasi Paliaubų sutartimi“, – pranešė ji.
Abi Korėjos formaliai tebekariauja.
