„Esame gavę daug vartotojų skundų, kad kava, gėrimai ar žuvies piršteliai, kuriuos jie perka vietiniuose prekybos centruose, yra prastesnės kokybės nei tie, kuriuos galima rasti kirtus sieną“, - patvirtino komisarė taip parodydama, kad ši tema tampa ES svarbiu klausimu.
Dar šių metų liepos 27 dieną Europos Komisijos pareigūnai „EUobserver“ tvirtino, kad yra tik „anekdotiški įrodymai“, jog to paties gamintojo tie patys produktai skirtingose šalyse skiriasi sudėtimi ir tokia informacija nurodoma įpakavimo etiketėse.
„Tačiau dabar turime daugiau įrodymų. Tai paaiškėjo per dvi žemės ūkio ministrų konferencijas. Kai kalbėjome apie tai pavasarį, testų atsakymai buvo pateikti tik iš dviejų valstybių. Tačiau jų vis daugėja. Žemės ūkio ministrai šį klausimą vėl iškėlė liepos mėnesį. […] Matome, kad yra kalbama apie dešimtis, o galbūt ir šimtus produktų“, - pareiškė ministrė.
Europos Komisija pranešė, kad ji sieks padėti šalims narėms išsiaiškinti problemos mastą ir nustatyti „visą tiesą“.
Geležinė uždanga
Čekijos komisarė Vera Jourova, pati gimusi už geležinės uždangos, paviešino ir savo patirtį. Ji papasakojo, kai 1990-aisias, griuvus komunistiniam režimui, ji pirmą kartą galėjo paragauti kavos ir šokolado Austrijoje.
„Jų skonis buvo kitoks. Dabar jau esame labai nutolę nuo tos situacijos. Tačiau vis dar sulaukiame panašių skundų iš vartotojų. Atėjo laikas tokiems dalykams užkirsti kelią“, - sako V.Jourova.
Šis klausimas nagrinėjamas platesniame politiniame kontekste, kuriame Komisija bando užtikrinti, jog rytinės ES narės jaustųsi visiškai pilnateisėmis ir pilnavertėmis ES narėmis.
Vadinamoji Višegrado grupė, kuriai priklauso Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija, bei Kroatija pasiekė, jos skirtingos kokybės maistas taptų esminiu klausimu Europos Sąjungoje.
Metodologijos paruošimas
Šią savaitę Komisija pasidalino dokumentu, kuriuo šalys narės gali remtis siekdamos įrodyti, jog tam tikra veikla pažeidžia ES įstatymus.
Komisija taip pat skyrė vieną milijoną eurų fondui, kuriuo gali pasinaudoti šalys narės, norinčios tirti maisto klausimą. Iki 2018 metų pradžios planuojama sukurti tyrimo metodiką, kuri leis naudojant tokius pačius parametrus visose šalyse atlikti tą patį tyrimą.
tv3.lt primena, šį mėnesį paskelbti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo duomenys surinkti palyginus Vilniuje ir Berlyne esančius tuos pačius maisto produktus. Iš atrinktų 33 rūšių maisto prekių nustatyta, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva, konsistencija. Pagrindinis skirtumas – Vokietijoje, galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, kuriuose mažiau maisto priedų, saldiklių, etc.
