Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties.
„Danijoje vyks mokymai. Negaliu pateikti išsamesnės informacijos, bet Ukrainos kariuomenė bus apmokoma Danijoje“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ per vizitą Kijeve sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Bioskovas).
Kaip ir kitos Vakarų šalys, Danija, palaikydama britų iniciatyvą, rugpjūtį pažadėjo į JK nusiųsti instruktorių – 130 pareigūnų.
Tačiau planai rengti karius Danijos teritorijoje reiškia didėjančią Europos Sąjungos ir NATO šalies narės paramą Ukrainai.
Praėjusį mėnesį Kopenhagoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje, kurioje dalyvavo 26 šalys, buvo pažadėta skirti dar 1,5 mlrd. eurų Kyjivo pajėgų mokymams ir įrangai.
Birželio mėnesį vykusiame referendume didžioji danų dauguma nubalsavo už prisijungimą prie ES bendros gynybos politikos, nors 30 metų joje nedalyvavo.
Pastarosiomis dienomis Ukraina, vykdydama žaibišką kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, susigrąžino kelias teritorijas, įskaitant dešimtis rajonų šiaurės rytuose.
Kyjivo pajėgoms stumiantis į priekį, Estijos premjerė ir Lietuvos prezidentas antradienį paragino Europą dar labiau didinti karinę pagalbą Ukrainai.
„Ukraina mums visiems parodo, kad aukšta moralė ir puiki lyderystė gali būti tokios pat svarbios kaip ir karinė galia“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) po trišalio pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.
„Dabar turime sutelkti dėmesį į greitą didesnę karinę pagalbą – tai artina Ukrainą prie pergalės“, – sakė K. Kallas.
„Ukrainai reikia ginklų, kad ji galėtų pasistūmėti kovoje su Rusijos agresija. Vakarų parama privalo būti didinama“, – tviteryje parašė G. Nausėda.
