„Maždaug 27 mlrd. kronų (3,62 mlrd. eurų) bus skirta gynybos įrangai, pastatams, informacinėms technologijoms ir personalui, kad būtų galima susidoroti su susikaupusiomis problemomis... ir dar 11 mlrd. kronų (1,48 mlrd. eurų) bus investuota į personalo ir įrangos sritį“, – teigiama išplatintame Gynybos ministerijos pranešime.
Pranešime priduriama, kad dėl pasaulinės saugumo politikos ir ekonominių pokyčių Danijos gynybai reikia daug daugiau išteklių nei anksčiau.
„Jau daugelį metų saugumo politikos padėtis atsiliepia Danijos gynybai“, – pareiškime teigė gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas.
Jis teigė, kad praeityje politikai priimdavo sprendimus „remdamiesi prielaidomis, kurios, kaip paaiškėjo, buvo neteisingos“, turėdamas omenyje daugelį metų mažintą Danijos prioritetą gynybai.
„Tai reiškia, kad dabar mūsų laukia svarbus uždavinys – atkurti gynybos pagrindus prieš juos įtvirtinant būsimame susitarime“, – sakė T. L. Poulsenas.
Kaip ir kitos Europos šalys, Danija nusprendė didinti išlaidas gynybai po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
2022 metų rugsėjį atlikus Danijos gynybos biudžeto peržiūrą paaiškėjo, kad kelios sritys buvo apleistos ir joms reikėjo papildomų lėšų vien tam, kad būtų atkurti ginkluotųjų pajėgų pajėgumai.
Be to, pabrėžiama, kad įranga nusidėvėjo labiau, nei tikėtasi, taip pat pastebėta problemų kariuomenės nekilnojamojo turto valdymo, personalo įdarbinimo ir išlaikymo srityse.
Danijos vyriausybė anksčiau yra nurodžiusi, kad iki 2030 metų planuoja padidinti gynybos biudžetą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO narių sutarto tikslo.
