KAras gaidziams Karas.

Tas umarovas eina geriau aviu savo oloj birbint, proto cia nepadrunes.

tai umarovas geras ar blogas pagal tave??? o gal jei geras reiketu ofilialiu vizitu i Lietuva ji pakviesti ? kaip manai ???

Ei,o ką ten veikia mūsų Vytis ant "Kaukazo Imarato" logotipo?

o anksciau maciau buvo priesingai, parasyta, kad umarovas paneige kad susijes su teroru. pozeriskas ir nejuokingas balandzio 1 bajeris.

JAV istorikas R. Paipsas taip apibendrina dabartinę padėtį: ,,Dabartinė Rusija, valdoma saugumiečių klanų, primena Musolinio laikų Italiją. Tokie totalitariniai režimai yra linkę kurstyti ksenofobiją, priešiškumą tam tikroms tautoms ar politinėms grupėms. Musolinio laikų Italijoje priešais būdavo vadinami žydai ir socialistai. Rusiją valdantis Kremliaus režimas skiepija priešiškumą čečėnams, gruzinams, kitiems (neva Vakarų slaptųjų tarnybų nupirktiems) demokratams. Pagrindinė Rusijos problema – kad neatsisakyta komunistinio palikimo. Kai kuriose kitose postkomunistinėse šalyse padėtis visai kitokia. Pavyzdžiui, Lenkijoje, ypač po Kačynskių inicijuotų reformų, egzistuoja tik menki komunizmo likučiai, tuo tarpu Rusijoje – dar gyva sovietmečio dvasia. O tai daug prisidėjo prie rusiškojo imperializmo atgimimo. Šio imperializmo auka ir tapo čečėnų tauta. Ji pakilo į kovą už laivę, ir buvo negailestingai triuškinama“.

Padėtis visame Šiaurės Kaukazo regione išlieka nestabili. 2009 birželio 5 dieną Machačkaloje nušautas Dagestano vidaus reikalų ministras M. Mugametjarovas. Nors kai kas teigia, kad tai gali būti islamistinio pogrindžio organizuota akcija, manoma, kad tai atliko specialiosios tarnybos. Dabar vėl pasigirsta nauji sprogimai ne tik Š.Kaukaze, bet net Maskvoje. Duomenys apie Čečėnijos sukilėlius gana prieštaringi. 2007 metų viduryje Rusijos valdžios atstovai pareiškė, kad priešinasi apie 2000 kovotojų. Čečėnijos prezidentas Kadyrovas 2009m. pareiškė, kad kovotojų likę tik apie 70. FSB atstovai teigia, kad sukilėlių būruose dar yra apie 300-350 kovotojų. Ingušijoje pastoviai veikia tiek ginkluoti būriai, tiek neginkluotos opozicijos grupės. Abejojama, ar Kadyrovo režimas išsilaikys ilgai. Čečėnijoje nėra įprasta griežta valdžia, ir dar veikianti tokiais žiauriais metodais. Kol kas šis režimas vertinamas kaip žiauriausias iš visų Rusijos autonominėse respublikose esančių ir buvusių autoritarinių režimų. Rachimovo režimas Baškirijoje ir Iliumžinovo režimas Kalmukijoje nors ir organizuoja opozicijos persekiojimus, nėra tokie agresyvūs.

P.s. Komentarams panaudojau ištraukas iš "XXI -ame amžiuje" publikuotų straipsnių.

Vėliau buvo nužudyti kiti Čečėnijos prezidentai – Z. Jandarbijevas, A. Maschadovas, A. Sadulajevas, Z. Jandarbijevas (ėjęs Čečėnijos vadovo pareigas nuo 1996 metų balandžio 22 dienos iki 1997 metų kovo). Jis buvo nužudytas Kataro sostinėje Dohoje 2004 metų vasario 13 dieną. Prie nužudymo prisidėję rusų karinės žvalgybos GRU karininkai buvo suimti jau vasario 14 dieną. Kataro teisme jų kaltė buvo įrodyta. Ilgą laiką (nuo 1997 metų kovo pradžios iki 2005 metų kovo 8 dienos) Čečėnijos prezidento pareigas ėjęs generolas A. Maschadovas buvo tarptautiniu mastu prižintas Čečėnijos prezidentu. Jis žuvo, kai vienas iš čečėnų sukilėlių rusų pareigūnams išdavė Maschadovo buvimo vietą.

Šiemet suėjo 66 metai nuo masinės čečėnų deportacijos. Tautos depiortacija buvo vykdoma 1944 metų vasario 15-kovo 20 dienomis. Be čečėnų, ištremta ir jiems gimininga ingušų tauta. Šios tautos atstovai buvo ištremti į Kazachstaną, Kirgiziją ir kelias Sibiro sritis. Tuometinėje Sovietų Sąjungoje nuo 1935 iki 1945 metų iš gyvenamosios vietos ištemtos ir kitos tautos – vokiečiai, graikai, suomiai, vengrai, bulgarai, Krymo totoriai, turkai, kalmukai, korėjiečiai, kabardinai, balkarai. Be to, 1944-1949 metais buvo vykdomi masiniai okupuotų kraštų – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vakarų Ukrainos gyventojų trėmimai. Iš Lietuvos ištemta apie 300 tūkstančių krašto gyventojų, o iš viso tremtinių dalią patyrė per milijonas minėtų keturių respublikų gyventojų.

R. Kadyrovas savo pozicijas ėmė stiprinti iškart po to, kai 2004 metų gegužės 10 dieną buvo paskirtas Čečėnijos vyriausybės pirmuoju vicepremjeru. Prezidento gvardija, vadinamieji ,,kadyrovcai“ kelia siaubą visame krašte, jie dažnai vykdo plėšimus, muša ar net žudo jiems neįtikusius kaimų gyventojus. Gvardijos daliniuose yra apie 4000 žmonių.

Prancūzų filosofas ir žurnalistas Andre Gliuksmanas teigia – „Tai, kad čečėnų laisvės kovotojai vadinami teroristais, yra neteisinga. Teroristai sprogdintų turgavietes ar parduotuves, kaip tai vyksta Bagdade, ar kavines bei keleivinius autobusus, kaip tai daro Izraelyje „Hamas“ pasiųsti palestiniečių kamikadzės. Bet čečėnų sukilėliai to nedaro. Jie kovoja su rusų daliniais, slaptųjų tarnybų darbuotojais, su išdavikais. Terorizmu aš vadinu Rusijos valdžios vykdomą politiką Čečėnijoje. Šios politikos rezultatas – nužudyta tūkstančiai taikių gyventojų, sudeginta šimtai kaimų. 2006 metų rudenį nužudyta žurnalistė Ana Politkovskaja Čečėnijoje lankėsi per 50 kartų. Ji lygino Čečėniją su milžinišku konclageriu“. Britų apžvalgininkas Edvardas Lukas mano: „Putinas iškilo, spekuliuodamas karo prieš čečėnus tema. Čečėnai nebuvo mėgstama tautinė mažuma, o šis karas dar labiau paskatino neapykantą. Tai dar kartą įrodo, ką gali sukurti kryptinga propaganda“. JAV rašytojas ir istorikas Jurijus Felštinskis teigia: ,,Putino režimas įsigalėjo, pasinaudodamas karu Čečėnijoje. R. Kadyrovas yra tinkamas žmogus Kremliaus lyderiams, jiems reikia tokių fanatiškų pagalbininkų“.

Šiuo metu padėtis Čečėnijoje stabilesnė. Tačiau tai tik išorinis stabilumas, krašte įsigalėjęs diktatoriškas R. Kadyrovo režimas vykdo masines represijas, suiminėja ir žudo neįtikusius asmenis. Daug čečėnų pasitraukė iš savo istorinės tėvynės, apsigyveno įvairiuose Europos kraštuose. Lietuvoje irgi gyvena apie tūkstantis pabėgėlių iš Čečėnijos. Tačiau Kadyrovo režimas pabėgėlius persekioja. Kovo 28 dieną Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje Dubajuje nužudytas pulkininkas Sulimas Jamadajevas, buvęs specialios paskirties bataliono „Vostok“ vadas. Jis nuo 2008 metų pradžios konfliktavo su prezidentu R. Kadyrovu, o šių metų sausį išvyko iš Rusijos ir apsigyveno JAE. Dubajaus policijos vadovai pareiškė, kad S. Jamadajevo nužudymą organizavo Čečėnijos vicepremjeras A. Delimchanovas ir paskelbė jo paiešką. 2008 metų rugsėjo 26 dieną Maskvoje buvo nušautas S. Jamadajevo brolis pulkininkas Ruslanas Jamadajevas.

Čečėnų nužudymai ir persekiojimai įvairiose Europos valstybėse jau tapo kasdienybe. Per penkis šių metų mėnesius Turkijoje nužudyti keturi buvę čečėnų kovotojai, Norvegijoje – du, Austrijoje – vienas (buvęs Kadyrovo apsaugininkas) A. Israilovas. Šie nužudymai retai ištiriami, nes juos vykdo FSB pareigūnai ar Kadyrovo saugumo smogikai.

Kremlius nuo 2000 metų ėmėsi visų priemonių čečėnų lyderiams persekioti, tam pasitelktos ir tarptautinės organizacijos. 2001 metais Interpolas į paieškomų asmenų sąrašą įtraukė čečėnų lyderius – Aslaną Maschadovą, Zelimchaną Jandarbijevą, Achmedą Zakajevą, Movladį Udugovą bei kitus. Rusijos specialiosios tarnybos nužudė keturis Čečėnijos prezidentus. Šių metų balandžio 21 dieną sueis keturiolika metų nuo pirmojo Čečėnijos prezidento generolo Džocharo Dudajevo žūties. D. Dudajevas žuvo, kai netoli jo sprogo raketa. Lietuvoje apie jį prieš porą metų yra išleista knyga ,,Laisvės riteris“. Šią knygą parašė Dudajevo našlė Ala Dudajeva.

Terorizmas vienareikšmiškai yra blogis su kuriuo privalo kovoti visos Pasaulio deokratinės jėgos. Žudyti taikius gyventojus yra bet kuriuo atveju - sunkus nusikaltimas. Tie, kurie tokius žudymus planuoja, organizuoja ir įsako vykdyti privalo atsakyti pagal įstatymus.

Terorizmas neatsiranda iš niekur. Tam būna įvairios priežastys ir labai dažnai būna taip, kad radikalios politinės jėgos terorizmo aktus netgi paskatina. Dabar beveik visų akys subestos į Šiaurės Kaukazo regioną. Prisiminkime kai kuriuos faktus, kada ten vyko ir vyksta. Geriausias pavyzdys , tikriausiai, būtų čečėnų tautos tragedija:

Abiejuose Čečėnijos karuose Rusijos specialiosios tarnybos be jokio teismo žudė į nelaisvę pakliuvusius čečėnų kovotojus, prieš tai juos kankindamos. Taip pat buvo elgiamasi ir su sužeistais kovotojais, kurie irgi nužudomi prieš tai kankinant. Tuo metu čečėnai be jokių sąlygų paleisdavo į laisvę tūkstančius rusų kareivių belaisvių. Būtina pažymėti, kad per abu Čečėnijos karus nužudyta 250 tūkstančių taikių Čečėnijos Respublikos gyventojų, kurių vienintelė kaltė buvo ta, kad jie buvo čečėnai. Privalu atsiminti buvusio Rusijos prezidento V.Putino garsiuosius pareiškimus – „skandinti čečėnus išvietėse“ ir „kiekvienas čečėnas nuo 15 iki 60 metų yra teroristas“. Todėl, pasak V.Putino, ir požiūris į čečėnus turi būti analogiškas. Nužudyta daugiau kaip 45 tūkstančiai Čečėnijos Respublikos vaikų. Pati Čečėnijos Respublika – Ičkerija jau iki 2005 metų buvo beveik visiškai sugriauta. O juk dar sovietiniais laikais mūsų šalis buvo išvystytos pramonės kraštas ir gyveno pakankamai pasiturimai, palyginti su kitomis buvusios SSRS respublikomis. Grozne, kuriame gyveno beveik 700 tūkst. žmonių, buvo daugybė pramonės įmonių. Jame sovietiniais ir posovietiniais metais klestėjo prekyba ir į Čečėniją įsigyti pigių prekių atvykdavo daugybė žmonių iš viso Šiaurės Kaukazo regiono. Ičkerijos ekonomika buvo visiškai sunaikinta ir jai atsigauti bus labai sudėtinga.

ar neatrodo, kad tie sprogimai atsirado iš kart po mitingų prieš Putiną