Kuomet D. Trumpas galų gale pasirašė ginkluotės pardavimo Ukrainai nutarimą, anot oficialiųjų šaltinių, jis liepė neviešinti jo sprendimo. JAV prezidento teigimu, tai gali suerzinti Rusijos prezidentas Vladimirą Putiną.
„Jis nenorėjo, kad tai išaiškėtų, – cituojamas Baltųjų rūmų darbuotojas, – todėl jis šios temos nepageidauja“. Oficialūs Baltųjų rūmų atstovai televizijai NBC šią temą komentuoti atsisakė.
Norėjo geresnių santykių
Anot oficialiųjų asmenų, toks D. Trumpo elgesys, kai iš vienos pusės yra neviešinami kai kurie sprendimai, o iš kitos – oficiali pozicija Rusijos atžvilgiu, kuris kelia vis daugiau klausimų, remiasi negęstančiomis viltimis pagerinti santykius su V. Putinu. D. Trumpas spiriasi, nes nenori, kad jo žingsniai būtų traktuojami kaip bandymas įsiteikti žiniasklaidai ir kritikams, nepatenkintiems jo tylėjimu ar pernelyg švelniais atsiliepimais apie rusų lyderį.
Kritikai D. Trumpo „minkštumą“ V. Putino atžvilgiu laiko paika pranašyste. Jų manymu, tai gali tam tikru būdu būti susiję su rusų kišimusi į JAV rinkimus ir vykdomu D. Trumpo prezidentinės kampanijos tyrimu.
Užkulisiuose D. Trumpas, teigiama, neseniai leido sau pasireikšti griežčiau, cituojami neįvardinti oficialūs asmenys, manydami, kad tokie pareiškimai yra labiau reakcija į putinistų iššūkius amerikiečių administracijai, negu rodo, kad D. Trumpas pradėjo laikyti V. Putiną asmeniniu priešu. Praėjusį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Rusija tariamai sukūrė branduolinę ginkluotę, galinčią smogti JAV, tuo pačiu tikslu pademonstravo ir sumodeliuoto puolimo vaizdo įrašą – ir tai, pasak vieno valdininko, „užgavo prezidento ambicijas“.
Maža to, užgavo taip stipriai, kad iškart po V. Putino kalbos D. Trumpas paskambino Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiams, bei pranešė jiems, kad rusų lyderis sumąstė kažką pavojingo, ir jiems visiems derėtų laikytis kartu, cituojamas Baltųjų rūmų atstovas, susipažinęs su šių skambučių turiniu.
Pasak dar kelių patarėjų, praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė V. Putinui: „Nori ginklavimosi varžybų – prašom. Tik laimėsiu aš“. D. Trumpas tariamai pridūrė, kad tikisi, jog V. Putino žodžiai buvo tik priešrinkiminė retorika, ir pasigyrė tuo, kad skyrė JAV 700 mlrd. dolerių gynybos biudžetą, didžiausią per visą šalies (o ir pasaulio) istoriją.
Vėlesniame pokalbyje su žurnalistais prezidentas ir žodžiu neužsiminė apie galimą įtampą, pareiškęs, kad jie „mielai pabendravo“, ir jis planuoja netrukus susitikti su V. Putinu, nes reikia aptarti, kaip sustabdyti ginklavimosi varžybas.
D. Trumpas nė žodžio nepratarė apie diplomatų išsiuntimą
Praėjus vos porai dienų pasaulį sudrebimo masinis diplomatų išsiuntimo reiškinys – dešimtys Vakarų šalių išsiuntė daugiau nei šimtą rusų diplomatų-žvalgų iš savo teritorijos.
Pirmadienį Baltieji rūmai paskelbė apie 60 rusų diplomatų išsiuntimą – tai yra didžiausia tokio pobūdžio akcija nuo Šaltojo karo laikų – atsakydami į tariamą Maskvos nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą prieš savo šnipą Didžiojoje Britanijoje. Šis išsiuntimas buvo didžiausio masto baudžiamoji akcija prieš Rusiją per visą D. Trumpo prezidentavimo istoriją, o jis nepratarė apie tai nė žodžio. Dar daugiau, jis Baltųjų rūmų pranešime apie įvykį būtų prierašas, kad „jis vis dar yra nusiteikęs bendradarbiauti su Rusija“.
Panašią tylą D. Trumpas išlaikė ir ketvirtadienį, kuomet Rusija paskelbė apie atsakomąjį amerikiečių diplomatų išsiuntimą ir uždarė konsulatą Sankt Peterburge.
Taip pat paaiškėjo, kad D. Trumpas iš pradžių norėjo atidėti naujų sankcijų Rusijai įvedimą dėl šios įtakos 2016-ųjų rinkimams ir kibernetinių išpuolių, tačiau po V. Putino branduolinės panegirikos suabejojo savo paties ketinimais.
Anot šaltinių Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas, galų gale patvirtinęs sankcijas, tarimai kai kuriems savo darbuotojams pareiškė, kad nėra prieš paviešinimą, o kitiems liepė neatskleisti informacijos.
Prie prezidento nuomonės neapibrėžtumo pripratę Baltųjų rūmų darbuotojai buvo priblokšti, tačiau nelabai nustebinti, kai pamatė, jog šis vis dėlto pasveikino Rusijos prezidentą su perrinkimu. Nors spaudos konferencijos metu parengtoje medžiagoje apie skambutį V. Putinui buvo aiškiai įrašyta „nesveikinti“.
Tiesa, kalbos apie susitikimą tarp šių dviejų prezidentų gali tuo ir baigtis. D. Trumpo patarėjai teigia, kad šis „susitikimų“ temą palaiko su visais be išimties užsienio lyderiais, ir tai yra laikoma nieko nelemiančiu mandagumo gestu.
Rusiška motyvacija
Imtis agresyvesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu D. Trumpą pastūmėjo patarėjų saugumo klausimais argumentai apie tai, kad V. Putinas geriausiai supranta jėgos klausimus, ir kad tikėtis sėkmės galima tik pademonstravus griežtumą.
Šiuos argumentus vienas iš patarėjų įvardijo kaip „rusiška motyvacija D. Trumpui“. „Jis laikosi savo. Jis mano, kad JAV nepakenks draugiškesni santykiai su Rusija ir yra tikras, kad gali jų pasiekti“, – paaiškino televizijos NBC pašnekovas.
Maža to, gerinamus santykius su Rusija D. Trumpas mato kaip savo tikrosios galios įrodymą.
Pasak kito NBC kalbinto patarėjo, D. Trumpas stabilius santykius su Rusija laiko kitų klausimų – tokių kaip Sirijos – sprendimo raktu.
Įtikinti D. Trumpą palaiminti ginklų tiekimą į Ukrainą pirmiausiai bandė jau besitraukiantis generalinis sekretorius Rexas Tillersonas. Planas, kuris iššaukė rusų protestą, numatė amerikiečių raketų kompleksų „Javelin“ pardavimų. Jų Kijevas troško jau ne vienerius metus. Prezidentas Barackas Obama ne sykį atmetė ukrainiečių užklausas baimindamasis, kad tai iššauks įtampos su Rusija eskalaciją.
Oficialiųjų asmenų teigimų, R. Tillersonas pirmą sykį iškėlė šį klausimą jau pirmosios audiencijos pas prezidentą metu praėjusią vasarą, kai tik buvo paskirtas į šias pareigas. Vėliau jis nuolat kėlė šį klausimą reguliarių susitikimų metu iki pat paskutinių savo darbo mėnesių.
Net tuomet, kai parengtas dokumentas gulėdavo pas prezidentą ant stalo ir tereikdavo ant jo padėti parašą, jis vis atidėliodavo sprendimą motyvuodamas tuo, kad tai gali sustiprinti įtampą santykiuose su Rusija. Pasak valdininkų, D. Trumpas laikė Ukrainą išskirtinai Europos problema, nematydamas prasmės kištis asmeniškai. Praėjusių metų gruodį nusprendęs pasirašyti sutartį su Ukraina, jis taip pat pageidavo, kad amerikiečių ginkluotė būtų parduota, o ne perduota nemokamai.
Jau pasirašęs dokumentą jis ir toliau abejojo dėl tokios sprendimo. Teigiama, kad netrukus po to jis pasidalijo savo nerimu su nacionalinio saugumo patarėju Herbertu R. McMasteriu, kad dėl šios sprendimo situacija Ukrainoje gali išsivystyti į plataus masto karą. Neseniai atstatydintas patarėjas atsakė, kad karas Ukrainoje jau ir taip vyksta, tačiau D. Trumpas į tai replikavo, kad „JAV tai jame nedalyvauja“.
Praėjusią savaitę, kuomet saugumo komanda parengė galimo atsako Rusijai dėl cheminio ginklo išpuolio Didžiojoj Britanijoje variantus, D. Trumpas ir vėl pareiškė, kad jis nesirengia imtis jokių drastiškų žingsnių Rusijos atžvilgiu, kol to nepadarys sąjungininkai Europoje. NBC teigimu, būtent tokia D. Trumpo pozicija padėjo sukoordinuoti daugiau nei šimto diplomatų išsiuntimą iš daugiau nei 20 šalių.
Baltųjų rūmų patarėjai D. Trumpui pateikė tris veikimo variantus. Jis pasirinko „vidurinįjį“, motyvuodamas tuo, kad jeigu Rusija pakeis savo elgesį, tai kraštutinių priemonių imtis nereikės. Lengviausias variantas numatė kelių dešimčių diplomatų išsiuntimą. Koks yra trečiasis, griežčiausias variantas, kol kas išlieka paslaptimi.
