Seulas antradienį pareiškė ketinantis kreiptis dėl to į Pasaulio prekybos organizaciją, o Pekinas išreiškė „didžiulį nepasitenkinimą“.
„Kartu su kitomis PPO narėmis Kinija ryžtingai gins savo teisėtus interesus“, – pareiškė Kinijos prekybos ministerija, nenurodydama konkrečiai, kokių veiksmų ketina imtis.
Sprendimas netruko sukelti pasipiktinimą ir namie. JAV saulės energijos gamybos pramonė pareiškė, kad tokie muitai sukurs tikrą „krizę“ ir kainuos tūkstančius darbo vietų bei milijardų vertės investicijų.
JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) sakė, kad muitai buvo įvesti po išsamaus jo biuro ir nepriklausomos JAV tarptautinės prekybos komisijos tyrimo, kuris nustatė, kad JAV gamintojai „rimtai nukenčia nuo importo“.
Todėl JAV administracija trejiems metams įvedė iki 50 proc. sieksianti importo muitą didelėms buitinėms skalbimo mašinoms bei ketveriems metams įvedė iki 30 proc. galintį siekti muitą saulės baterijoms.
„Tokiais veiksmais prezidentas aiškiai parodo, kad D. Trumpo administracija visuomet gins amerikiečių darbuotojus, ūkininkus, rančų šeimininkus ir įmones“, – išplatintame pranešime teigė R. Lighthizeris.
Laisvos prekybos sutartį su JAV pasirašiusi Pietų Korėja, esanti svarbi Vašingtono sąjungininkė konfrontacijoje su Šiaurės Korėja, pareiškė, jog teiks skundą PPO. Šalies prekybos ministras Kimas Hyun-Chongas (Kimas Hjunčongas) pareiškė, kad tokie muitai yra „pertekliniai“ ir gali būti laikomi „PPO taisyklių pažeidimu“.
Tuo tarpu didžiausia Pietų Korėjos kompanija „Samsung“ pareiškė, kad tokie muitai iš esmės yra „mokestis kiekvienam vartotojui, kuris nori nusipirkti skalbimo mašiną“.
„Milijonai amerikiečių mėgsta LG skalbykles, – pabrėžė kita Pietų Korėjos kompanija –„LG Elecronics“. – Vartotojai turėtų nuspręsti, kokių skalbimo mašinų jie nori.“
JAV valdžios sprendimas įvesti muitus yra naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis siekiant pažaboti Kinijos prekybinę galią. JAV prekybos atstovo biuras nustatė, kad skalbimo mašinų importas smarkiai sumažino JAV gamintojų rinkos dalį.
Pernai D. Trumpo administracija padėjo dešimtis prekybinių bylų, kurias Prekybos departamentas pavadino „precedento neturinčiais“ prekybiniais veiksmais. Daugeliu atveju tokių veiksmų objektu buvo Kinija – didžiausia JAV prekybos partnerė, kurios prekybos su Amerika perteklius praėjusiais metais pasiekė naują rekordą.
Saulės energijos gamybos sektorius nusivylęs
Tuo tarpu pigių Kinijoje pagamintų saulės baterijų importas leido nuo 2012 iki 2016 metų Jungtinėse Valstijos patrigubinti saulės energijos gamybos apimtis. Šis importas energijos kainas sumažino 60 proc., dėl ko dauguma JAV baterijų gamintojų buvo priversti nutraukti veiklą, nurodoma JAV prekybos atstovo biuro išvadose.
Joje teigiama, kad kiniškų saulės baterijų importą skatino Kinijos valdžios subsidijos bei tai, jog gamintojai vis išvengdavo kompensacinių JAV muitų perkeldami gamybą į naujas šalis.
JAV tarptautinės prekybos komisija tyrimą dėl saulės baterijų importo pradėjo po to, kai gavo bankrutavusios kinams priklaususios amerikiečių bendrovės „Suniva“ ir Vokietijos koncernui priklaususios įmonės „SolarWorld“, kuri bankrutavo gegužę, skundus.
Tuo tarpu saulės energijos gamintojų asociacija SEIA paskelbė, kad jos nariai yra nusivylę tokiu administracijos sprendimu. Jos pranešime nurodoma, kad naujieji importo muitai gali kainuoti maždaug 23 tūkst. amerikietiškų darbo vietų. Be to, dėl tokio sprendimo šis sektorius gali prarasti milijardų JAV dolerių vertės investicijų.
Tokie muitai nepadės patenkinti JAV egzistuojančią paklausą, bet „sukurs krizę klestinčiame mūsų ekonomikos sektoriuje, kas galiausiai dešimtims tūkstančių sunkiai dirbančių amerikiečių kainuos jų darbo vietas“, sakė SEIA prezidentė Abigail Ross Hopper (Ebigeil Ros Hoper).
