Liks penkioms dienoms, kai bus prisaikdintas 45-uoju Amerikos prezidentu, milijardierius populistas interviu britų dienraščiui „ The Times“ ir Vokietijos laikraščiui „ Bild“ pažėrė nemažai kontroversiškos kritikos JAV sąjungininkų Europoje atžvilgiu.
Respublikonas taip pat ištiesė ranką Rusijai, kuriai jo pirmtakas Barackas Obama įvedė sankcijas už vaidmenį Ukrainos konflikte, Sirijos kare ir už numanomas kibernetines atakas, kurių tikslas buvo paveikti JAV rinkimų procesą.
„Pažiūrėkime, gal mums pavyks sudaryti kokių nors gerų susitarimų su Rusija“, – sakė D.Trumpas, kurį cituoja „The Times“.
Išrinktasis prezidentas užsiminė, jog tai galėtų būti susitarimas, pagal kurį būtų sumažintas branduolinis arsenalas, o Maskvai sušvelnintos sankcijos. Tačiau daugiau jokių detalių jis nepateikė.
„Rusija dabar labai kenčia dėl sankcijų, bet aš manau, jog kažkas gali nutikti, ir tai atneš naudos daugeliui žmonių“, – sakė D.Trumpas, anksčiau nekart leidęs suprasti, jog jaučia simpatiją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
D. Trumpas teigė, kad savo kadencijos pradžioje jis pasitikės tiek Vokietijos, tiek ir Rusijos lyderiais. Tačiau, jis pabrėžė, kad jo kantrybė gali netrukus baigtis.
Vašingtono sąjungininkės Europoje 2014 metais įvedė sankcijas Rusijai už jos vaidmenį Ukrainos konflikte. Gruodžio 19 dieną šios sankcijos buvo pratęstos.
„NATO – atgyvena“
D.Trumpas taip pat pareiškė, jog NATO yra „atgyvena“, o šis jo pareiškimas neabejotinai dar sustiprins būgštavimus Aljansui priklausančiose rytinėse Europos valstybėse, kurios smarkiai nerimauja dėl potencialios Rusijos grėsmės po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
„Seniai sakiau, kad NATO turi problemų“, – sakė D.Trumpas interviu „The Times“ ir populiariausiam Vokietijos dienraščiui „Bild“. „Pirma, tai atgyvena, nes jis buvo sukurtas prieš daug, daug metų“, – sakė jis.
„Antra, valstybės nesumoka tiek, tiek turėtų mokėti“, – pabrėžė D.Trumpas.
Rinkimų kampanijos D.Trupmas yra sakęs, jog gerai pagalvotų dėl pagalbos sąjungininkėms, jeigu šios nebūtų pakankamai finansiškai prisidėjusios prie NATO kolektyvinės gynybos. Po D.Trumpo pergalės NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas „beveik septynis dešimtmečius“ buvo transatlantinio saugumo kertinis akmuo ir yra ypač reikalingas susiduriant su naujais saugumo iššūkiais.
Išlaidos gynybai ne vienerius metus kursto įtampą 28 nares turinčiame Aljanse. Jungtinės Valstijos, kurių įnašas sudaro maždaug 70 proc. visų NATO gynybai skiriamų lėšų, ne kartą priekaištavo sąjungininkėms dėl per menko jų indėlio.
Po Rusijos intervencijos Ukrainoje ir neramumų Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje NATO lyderiai 2014 metais sutarė atsisakyti išlaidų gynybai karpymo ir padidinti šios srities finansavimą iki 2 proc. BVP. „Valstybės nemoka joms priklausančios sąžiningos dalies, todėl mes neturime jų ginti“, – sakė D.Trumpas interviu „The Times“ ir „Bild“.
„Yra penkios šalys, mokančios tiek, kiek joms priklauso. Penkios. Tai nėra daug“, – aiškino jis.
„Brexit“ – puikus dalykas“
Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, kad „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos – „galiausiai bus puikus dalykas“. Jis pridūrė pasisakantis už tai, kad blokas ir Britanija po išstojimo sudarytų „abiem pusėms naudingą prekybos susitarimą“.
„Ketiname labai sunkiai dirbti, kad tai būtų padaryta greitai ir tinkamai“, – sakė D,Trumpas ir patvirtino, kad tuojau po savo inauguracijos sausio 20 dieną jis ketina susitikti su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.
Britanija teigia ekonomiškai konkuruosianti su ES, jei jai nepavyks tuo pačiu metu gauti prieigos prie bendrosios Europos rinkos ir kontroliuoti imigracijos. Britų žiniasklaida perspėja, kad tai reikštų vadinamąjį „kietą Brexit“.
Ateityje „kitos šalys pasitrauks“ iš Europos Sąjungos, prognozavo D.Trumpas, teigdamas, jog taip nutiks daugiausia dėl spaudimo, kurį blokas patiria smarkiai išaugus imigrantų ir pabėgėlių srautui. „Jei jos nebūtų verčiamos įsileisti visų pabėgėlių, tiek daug jų, su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis, manau, jūs neturėtumėte ir „Brexit“. Tai buvo paskutinis lašas“, – aiškino jis.
D.Trumpas taip pat kritikavo A.Merkel už tai, kad ji uždegė žalią šviesą atvykti į šalį dokumentų neturintiems migrantams, leisdamas suprasti, jog dėl to išaugo grėsmė saugumui. „Manau, ji padarė vieną išties katastrofinę klaidą – nusprendė priimti visus tuos nelegalus, na žinote, visus tuos žmones, iš kur jie beatvykę. Beje, niekas net nežino, iš kur jie“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė „didžiai gerbiantis“ kanclerę.
A.Merkel užgriuvo kritikos banga Vokietijoje už jos atvirų durų politiką, dėl kurios į didžiausią Europos ekonomiką 2015 metais atvyko 890 tūkst. prieglobsčio prašytojų, daugiausia sirų pabėgėlių.
Tačiau 2016-aisiais pabėgėlių srautas smarkiai sumažėjo – per praėjusius metus į šalį atvyko 280 tūkst. prieglobsčio prašytojų, praėjusį trečiadienį pranešė vyriausybė.
