D.Trumpas stengiasi paneigti įsivaizdavimą, kad jis pernelyg atlaidus Kremliui, o JAV teisėsauga ir įstatymų leidėjai tebesiaiškina, ar jo rinkimų komanda buvo susimokiusi su Maskva, kad paveiktų pernai įvykusius prezidento rinkimus respublikonų kandidato naudai.
Naujasis pasiūlymas, palaikomas Pentagono ir Valstybės departamento, atspindi didėjantį administracijos nusivylimą Maskvos kišimusi Ukrainoje ir platesnį ryšių tarp JAV ir Rusijos pablogėjimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai nurodė Amerikai daugiau kaip perpus sumažinti savo diplomatinių atstovybių Rusijoje darbuotojų skaičių.
D.Trumpas ir jo artimiausi patarėjai svarsto, ar pritarti pasiūlymui aprūpinti Ukrainą prieštankiniais ginklais ir, galbūt, priešlėktuvinėmis sistemomis, sakė su padėtimi susipažinę JAV pareigūnai.
Šis planas nedaug skiriasi nuo pasiūlymų, kuriuos atmetė ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).
Jis baiminosi, kad JAV perduota ginkluotė tik paaštrintų smurtą, nuo 2014 metų nusinešusį Ukrainoje daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių. Be to, galėtų susiklostyti padėtis, kad nuo amerikiečių ginklų žūtų Rusijos karių, o toks scenarijus potencialiai gali atvesti abi branduolinių ginklų turinčias valstybes arčiau tiesioginio konflikto.
Kol B.Obama tebebuvo valdžioje, D.Trumpo rinkimų kampanija irgi reiškė nepritarimą pasiūlymams apginkluoti Ukrainą. Dėl šios priežasties toks pasiūlymas nebuvo įtrauktas į respublikonų kandidato platformą.
Tačiau dabar šį klausimą svarsto D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjai, sakė pareigūnai, kurie pageidavo likti anonimais, nes nebuvo įgalioti apie tai viešai kalbėti.
Joks galutinis terminas priimti sprendimą dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai nėra nustatytas, ir šis sprendimas tikriausiai nebus priimtas artimiausiu metu. Vis dėlto JAV ir Rusijos diplomatai ruošiasi galbūt jau šią savaitę susitikti ir aiškintis būdus, kaip sugrąžinti taiką Rytų Ukrainoje, kur Rusijos remiami separatistai su centrine vyriausybe kovoja jau trejus metus.
„Rusai parodė tam tikrą norą pradėti kalbėtis su mumis apie Ukrainos kelią į priekį“, – po praėjusios savaitės susitikimo Filipinuose su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).
R.Tillersonas pažymėjo, jog neseniai paskyrė specialųjį atstovą Ukrainai Kurtą Volkerį, kuris užsiims koordinavimu su Rusija ir Europos valstybėmis, kad „visos šalys aiškiai matytų: mes nebandome slapta sudaryti kažkokio susitarimo, kaip nors neįtraukiančio jų interesų“.
Griežtos linijos Rusijos atžvilgiu šalininkai Jungtinėse Valstijose ir sunerimę amerikiečių sąjungininkai baiminosi tokios perspektyvos nuo pat D.Trumpo atėjimo į valdžią, nes rinkimų kampanijos metu jis kėlė klausimų dėl NATO gyvybingumo ir ne kartą išreiškė norą užmegzti naują JAV ir Rusijos partnerystę. Vienu metu, dveji metai po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, D.Trumpas net ginčijo mintį, kad rusai „eitų į Ukrainą“.
K.Volkeris siūlė iki mėnesio pabaigos surengti susitikimą su savo kolega Rusijoje, V.Putino sąjungininku Vladislavu Surkovu. S.Lavrovas po derybų su R.Tillersonu sakė, kad susitikimas įvyks Maskvoje. JAV pareigūnai sakė, kad vieta dar nepaskirta ir kad taip pat svarstomos galimybės surengti susitikimą neutralioje vietoje – Ženevoje ar Vienoje.
K.Volkeris, buvęs JAV ambasadorius NATO, kuris garsėja griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, pritaria Ukrainos ginklavimui. Tokie veiksmai, pasak jo, sustiprintų JAV derybines pozicijas Rytuose ir suteiktų Kijevui priemonių gintis nuo bet kokios būsimos agresijos. Rusija nepritaria tokiai pagalbai ir perspėja dėl pasekmių.
„Girdžiu šiuos argumentus, kad tai kažkaip provokuojama Rusijai ar kad tai paskatins Ukrainą pulti. Jie tiesiog visiškai neteisingi“, – praėjusį mėnesį interviu sakė K.Volkeris, pirmą kartą kaip specialusis atstovas Ukrainai lankydamasis Europoje.
Jis tvirtino, kad Ukrainos ginklavimas „veikiau padėtų, o ne kenktų pastangoms sustabdyti Rusijos grasinimus ar kišimąsi kaimynės teritorijoje“.
