Pirmąkart kreipdamasis į tautą kaip vyriausiasis šalies ginkluotųjų pajėgų vadas D.Trumpas atsisakė savo ankstesnės kritikos, kad jau 16 metų besitęsiantis karas yra laiko ir pinigų švaistymas. Prezidentas pripažino, kad jam atsisėdus „prie darbo stalo Ovaliajame kabinete“ padėtis atrodo kitaip.
Pasakodamas apie savo nusivylimą karu, nusinešusiu tūkstančius JAV karių gyvybių ir Amerikos mokesčių mokėtojams kainavusiu trilijonus dolerių, D.Trumpas sakė, kad anksčiau „mano instinktas buvo pasitraukti“.
Vis dėlto po kelis mėnesius trukusių svarstymų D.Trumpas sakė padaręs išvadą, kad „greito išėjimo pasekmės yra prognozuojamos ir nepriimtinos“ – tokiu atveju susidarytų „vakuumas“, kurį „bemat užpildytų“ teroristai.
Prezidentas atsisakė tiksliai įvardyti, kiek papildomų karių bus pasiųsta, bet aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai teigė, kad D.Trumpas jau leido gynybos sekretoriui padidinti kontingentą Afganistane 3,9 tūkst. amerikiečių.
Šis konfliktas prasidėjo 2001-ųjų spalį; jo metu Rugsėjo 11-osios teroro atakų organizatorių medžioklė peraugo į ne itin sėkmingas pastangas apsaugoti trapią demokratiją susiskaldžiusiame ir korupcijos krečiamame Afganistane, tęsiantis brutaliam karui su Talibanu.
D.Trumpas perspėjo, kad nuo šiol bus laikomasi labiau pragmatinio, o ne idealistinio požiūrio. Prezidentas pabrėžė, kad saugumo pagalba Afganistanui „nėra neužpildytas čekis“ ir kad kariai nebus siunčiami „statyti demokratijos tolimuose kraštuose arba kurti demokratijų pagal mūsų pačių atvaizdą“.
„Mes nebeužsiimame valstybių statyba. Mes žudome teroristus“, – sakė jis.
D.Trumpas užsiminė, kad labiau pragmatiškas požiūris bus taikomas ir santykiams su kebliu JAV sąjungininku Pakistanu. Vašingtono administracijos jau seniai kaltina Islamabadą ryšiais su Talibanu ir suteikus prieglobstį džihadistų vadeivoms, tokiems kaip velionis Osama bin Ladenas.
„Nebegalime tylėti apie Pakistano saugius prieglobsčius teroristinėms organizacijoms“, – sakė D.Trumpas ir perspėjo, kad šiai šaliai teikiama gyvybiškai svarbi pagalba gali būti apkarpyta.
„Mokėdavome Pakistanui milijardų milijardus dolerių, o jie tuo pačiu metu priglausdavo tuos pačius teroristus, su kuriais kovojome, – skundėsi jis. – Tai pasikeis – ir pasikeis nedelsiant.“
Prieš šią prezidento kalbą Pakistano kariškiai nesureikšmino prognozių, kad D.Trumpas gali pasiųsti Islamabadui nepalankų signalą, ir tvirtino, kad jų šalis daro viską ką gali kovotojams pažaboti.
„Tebūnie, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas generolas majoras Asifas Ghafooras (Asifas Gafūras) sakė žurnalistams, turėdamas omenyje tikėtiną D.Trumpo sprendimą. – Net jeigu tai įvyks ... Pakistanas darys viską, kas geriausia jo nacionaliniams interesams.“
Pasikeitusi nuomonė
D.Trumpas taip pat pirmąkart pravėrė duris galimam politiniam susitarimui su Talibanu.
„Kada nors, po veiksmingų karinių pastangų, galbūt bus įmanomas politinis sprendinys, įtraukiantis Afganistano Talibano elementus“, – sakė jis.
„Tačiau niekas nežino, ar tai nutiks ir kada tai nutiks“, – pridūrė D.Trumpas.
Jis taip pat pažadėjo, kad „Amerika toliau palaikys afganų vyriausybę ir kariuomenę, kovojančius su Talibanu (mūšio) lauke“.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) žengė dar toliau: jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „pasiruošusios palaikyti taikos derybas be išankstinių sąlygų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano“.
Nors D.Trumpas akivaizdžiai vengė veltis į neparankias kampanijas užsienyje, jis taip pat stengėsi pademonstruoti sėkmę ir ryžtą nacionalinio saugumo politikos srityje.
Tapęs prezidentu jis apsupo save generolais, kuriems skyrė įvairių atsakingų postų – pradedant nacionalinio saugumo patarėju, baigiant Baltųjų rūmų administracijos vadovu ir gynybos sekretoriumi. Jie ragino valstybės vadovą nenukrypti nuo esamo kurso.
Iš pradžių D.Trumpo administracija žadėjo, kad naujas planas dėl Afganistano bus parengtas iki liepos vidurio, bet prezidentas pareiškė esantis nepatenkintas pirminiais pasiūlymais papildomai pasiųsti į tą šalį dar kelis tūkstančius karių.
Vis dėlto jo naujoji politika kelia klausimų, ar bus įmanoma kažką pasiekti toliau didinant kontingentą arba kartojant ankstesnių administracijų reikalavimus, nors ir griežtesniu tonu.
2010 metais JAV kontingentą Afganistane sudarė daugiau kaip 100 tūkst. kariškių. Mūsų dienomis jų belikę apie 8,4 tūkst., o saugumo padėtis toje šalyje tebėra tokia pati įtempta kaip visada.
Šiemet žuvo jau per 2,5 tūkst. afganų policininkų ir karių.
„Griežti debatai“
D.Trumpo pareiškimas pasirodė itin sudėtingu jo administracijai metu. Per pastarąjį mėnesį buvo atleisti keli aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnai; be to, paaiškėjo, kad prezidento kampanijos nariai atsidūrė specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) prisaikdintos didžiosios žiuri tyrimo akiratyje.
Savo kalba prezidentas siekė palenkti savo pusėn amerikiečius, pavargusius nuo prieštaringai vertinamų jo spontaniškų pasisakymų. Be to, jis norėjo užkirsti kelią nepasitenkinimui, galinčiam kilti tarp jo šalininkų, palaikiusių jo ankstesnę poziciją dėl karinio dalyvavimo užsienio šalyse.
„Išsamiai išstudijavau Afganistaną kiekvienu įmanomu kampu“, – pareiškė jis, tikėdamasis pademonstruoti, kad ilgai galvojo prieš nutardamas išsiųsti daugiau amerikiečių karių į itin pavojingą misiją.
D.Trumpo strategas Steve'as Bannonas (Stivas Banonas), vienas iš pagrindinių veikėjų, agitavusių išvesti JAV karius iš Afganistano, penktadienį buvo atleistas iš šio posto.
Vis dėlto prezidento strategiją palaikė saugumu susirūpinę bendrapartiečiai respublikonai, su kuriais D.Trumpo santykiai iki šiol buvo gana pašliję.
Senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) pavadino šią strategiją „dideliu žingsniu teisinga kryptimi“.
Tuo tarpu Kongreso demokratų mažumos lyderė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) išreiškė susirūpinimą dėl „neterminuoto įsipareigojimo amerikiečių gyvybėmis be jokios atskaitomybės Amerikos žmonėms“.
„Prezidentas D.Trumpas teigia, kad nebus nustatytų karių skaičiaus lubų ir išvedimo kalendoriaus“, – sakė ji.
