Praėjus 65 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prisipažino, kad negalėtų nuneigti naujo visuotinio konflikto grėsmės.
Interviu dienraščiui „Izvestija“, duotame artėjant gegužės 9-osios dienos paradui Maskvoje, Rusijos vadovas sakė, kad valstybei būtina stipri armija ir moderni ginkluotė, ypač branduolinė. Nenurodęs grėsmės šaltinių, D. Medvedevas pabrėžė, kad „yra labai skirtingų šalių su labai skirtingais interesais“.
„Mes labai daug dėmesio skiriame kovai su mūsų istorijos klastojimu. Ir kažkodėl dažnai manome, kad turima omenyje tik tai, kad neleistina keisti Antrojo pasaulinio karo rezultatų“, – teigė D. Medvedevas. Tačiau, pasak jo, ne mažiau svarbu tai, kad negalima pateisinti tų, kurie naikino savo tautą.
Pergalės dienos išvakarėse buvo daug diskutuota, ar tiktų Rusijos miestus puošti Stalino portretais. D. Medvedevui tai nebuvo priimtina, nes „Nepaisant to, kad Stalinas daug dirbo ir Sovietų Sąjunga jam valdant pasiekė didelių laimėjimų, jo nusikaltimų negalima atleisti, – griežtai pasakė Rusijos prezidentas, – šis režimas negali būti vadinamas niekaip kitaip kaip totalitarizmu.“
J. Levados centro duomenimis, tik 25 proc. šių metų kovą apklaustų Rusijos gyventojų Staliną pavadino valstybiniu nusikaltėliu, kaip to seniai reikalauja žmogaus teisių gynėjai.
Prisipažinęs esąs „didelis skaitmeninių technologijų gerbėjas“, D. Medvedevas pasiūlė sukurti visiems prieinamą elektroninį karo istorijos archyvą. Rusijos vadovas mano, kad atėjo laikas išslaptinti daugumą dokumentų, nes „Po 65 metų liaudis turi žinoti tiesą tiek apie karą, tiek apie kitus įvykius.“
Minėtą Rusijos prezidento iniciatyvą ekspertai pavadino labai svarbia vertinant iš civilizuotos valstybės pozicijų, tačiau nerimaujama dėl galimo vilkinimo. „Politiniai sprendimai – tai viena. Konkrečių valdininkų veiksmai – kas kita. Mūsuose tai paprastai būdavo skirtingi dalykai. Tarkim, istorikas ar kažkieno giminaitis apsilanko archyve. Jis ten bendrauja ne su valstybės prezidentu, o su klerku, ir šis klerkas į lankytoją žiūri lyg į priešą, kuris kažką nori sužinoti apie istoriją, kad vėliau šiuos duomenis panaudotų siekdamas pakenkti valstybės įvaizdžiui“, – gana pesimistiškai pasakė Politinių technologijų centro prezidento pirmasis pavaduotojas Aleksejus Makarkinas.
Pagal „Russkij dom Baltiji“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.