Baltarusijos sostinėje Minske padėtis yra įtempta, ypač po daugelio politinių ir ekonominių įvykių. Nors tai ir neįprasta, A. Lukašenkos režimas pajuto spaudimą. Tai ir teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, ir naujos griežtos priemonės siekiant susilpninti opoziciją, 20 proc. pakilusios kainos bei daugiau negu 28 milijardų dolerių užsienio skola.
Savo kreipimesi balandžio mėnesį prezidentas Aleksandras Lukašenka pabrėžė, kad psichologiškai nestabilūs žmonės apšmeižė jo laimėtus laisvus ir teisingus rinkimus. Viešas ginčas su Ukraina, kuri iki šiol buvo laikoma draugiška kaimyne, parodė prezidento susierzinimą. Vyko daug renginių 25-osioms Černobylio branduolinės katastrofos metinėms paminėti. Visus, įvedusius sankcijas Baltarusijai, šios valstybės vadovas pavadino niekšais.
Teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, nusinešęs 14 gyvybių, ir toliau kelia visuomenės susirūpinimą. Du vyrai baltarusiai, abu gimę 1986 metais ir ilgą laiką buvę mokyklos draugais Vitebske, kaltinami siekę destabilizuoti valstybę, įbauginti Baltarusijos gyventojus ir žudyti žmones, tačiau kol kas labai trūksta kaltinimų aiškumo.
Keturi gerai žinomi aktyvistai iš šio miesto taip pat sulaikyti, bet galiausiai jie kaltinti tik dėl chuliganizmo. Vienas „teroristas“ taip pat kaltinamas nelegalia ginklų prekyba, kitas – sprogdinimais Vitebske ir Minske. Už tokius kaltinimus gresia mirties bausmė.
Kad sutvirtintų valstybės kontrolę gyventojams, valdžia minėtu išpuoliu pasinaudojo. Tokie įvykiai atitraukia dėmesį nuo pagrindinės Baltarusijos valdžios problemos – ekonominės situacijos ir derybų su Rusija dėl naujų paskolų. Rusai kaip išeitį siūlo parduoti valstybės turtą.
Galvoje turimos keturios pelningai veikiančios įmonės: naftos technologijų bendrovė, kalio karbonato bendrovė, bendrovė, parduodanti ginklus ir gynybos sistemas, ir dar viena įvairias paslaugas teikianti įmonė. Jos buvo dosniai remiamos valstybės ir turėjo naudos iš subsidijuoto energijos importo. Iki šiol prezidentas išlaikė toms įmonėms valstybės kontrolę.
A. Lukašenka vis silpniau kontroliuoja savo valstybės likimą, o tai kenkia jo paskelbtam „socialiniam kontraktui“ su visuomene. Prieš ketverius metus Baltarusijos analitikas Vitalijus Silitskis padėtį komentavo taip: „Tikros protestų nuotaikos ir jų potencialas atsiras, kai socialinį kontraktą ištiks krizė ir kai svarbi pasidarys ne tik pragmatinė dimensija, bet ir vertybės“.
2007 m. tokia situacija atrodė tolima, bet šiandien ji yra arti realybės dėl merdėjančios ekonominės politikos, ilgų eilių prie maisto produktų ir užsienio valiutų, valstybės viduje kylančio terorizmo baimės, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų režimui bei Rusijos spaudimo.
Parengta pagal „Eurasia Daily Monitor“ informaciją
