Neseniai Londone priimtas teismo nuosprendis nuteisti musulomonų fanatiką, žinomą kaip „Osama bin Londonas“, ir penkis jo pasekėjus yra rimtas smūgis islamistų teroristams Jungtinėje Karalystėje. Viename iš didžiausių antiteroristinių teismo procesų per Britanijos istoriją, Mohammed Hamid buvo nuteistas už vadovavimą su al-Qaeda susijusiai teroristų kuopelei ir už tai, kad vadovavo teroristų apmokymų stovykloms Britanijoje bei ketino siųsti rekrūtus į Afganistaną ir Rytų Afriką. Jis buvo nuteistas neribotam laikui.
Hamidą jo šeimos narys apibūdino kaip „įsikūnijusį blogį“. Jis prisidėjo prie Londono sprogdintojų apmokymų, kuriems nepavyko pasiekti savo tikslo 2005 metų liepos 21 d., kai jie mėgino pakartoti prieš dvi savaites įvykdytas liepos 7 d. skerdynes. Hamido pirmasis bendrininkas Atilla Ahmet pripažino savo kaltę dėl kaltinimų pasikėsinant nužudyti. Jis buvo svarbi figūra Finsbury Park mečetėje, kuriai vadovavo dvasininkas neapykantos kurstytojas Hamza al-Masri, dabar laukiantis ekstradicijos ir teismo proceso JAV už kaltinimus, susijusius su terorizmu.
Hamido nuteisimas yra tik viena dalis plataus karo, kurį vykdo Britanijos valdžia prieš islamo teroristus Britanijos miestų gatvėse. Šis konfliktas turės pasekmių platesniam karui prieš terorizmą ne tik Europoje, bet ir JAV.
Teroristų grėsmė Britanijai
Terorizmo pavojus Jungtinei Karalystei yra labai didelis. Pasak Britanijos vidaus žvalgybos MI5, Jungtinėje Karalystėje iš viso yra daugiau negu 2000 nustatytų, su al-Qaeda susijusių įtariamų teroristų, veikia iki 200 teroristų tinklų. Be to, yra dar 2000 neidentifikuotų teroristų, veikiančių Britanijoje, taigi iš viso susidaro iki 4000 su al-Qaeda susijusių asmenų Jungtinėje Karalystėje. Svarbioje kalboje praėjusį lapkritį Jonathan Evans, Saugumo tarnybos vadovas, kalbėjo apie priešo, su kuriuo kovoja Britanija, taktiką ir prigimtį:
Svarbu suprasti nepatogią tiesą: teroristų išpuoliai, kuriuos mes matėme nėra paprasčiausi atsitiktiniai skirtingų grupių sąmokslai. Dauguma šių išpuolių, sėkmingų ar nesėkmingų, įvyko todėl, kad Al Qaida neabejotinai yra užsispyrusi vykdyti atakas prieš Jungtinę Karalystę. Šiandien padėtis lieka tokia pati. Nors MI5 ir policija tiria sąmokslus ir užkerta jiems kelią, mes nežiūrime į juos atskirai. Al Qaida vykdo kampaniją prieš mus. Tai yra priešiškumo mums, egzistavusio dar prieš 2001 metų rugsėjo 11 d. išpuolį, išraiška. Tai akivaizdu iš testamentų ir laiškų, kurios paliko sprogdintojai. Tai yra reguliari Al Qaidos transliuojamų žinių dalis …. Teroristai metodiškai ir tyčia taikosi į jaunus žmones ir vaikus šioje šalyje. Jie radikalizuoja, indoktrinuoja ir rengia teroristinei veiklai jaunus, pažeidžiamus žmones. Šiais metais mes matėme net penkiolikamečių ir šešiolikamečių, įtrauktų į teroristinę veiklą.
Saugumo tarnybos daro progresą kovoje su islamo teroristais. Britų pareigūnai tyrė ne mažiau nei 30 teroristų sąmokslų ir sužlugdė bent penkis didelius teroristų planus po rugsėjo 11-osios. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, per pastaruosius penkerius metus, Britanijos policija atliko daugiau nei 1200 su terorizmu susietų suėmimų ir pateikė kaltinimus daugiau nei 400 asmenų.
Bet karui, kurį kovoja Britanija, kenkia politinio korektiškumo kultūra, žalą darantis multikultūralizmo palikimas, Britanijos suvereniteto erozija Europoje, gynybinių pajėgumų smukimas ir lėšų gynybai sumažinimas bei sumažėjęs noras demonstruoti jėgą užsienyje. Pasibaisėtini Kenterberio arkivyskupo Rowan Williams pasisakymai, kai jis parėmė šariato teisės aspektų priėmimą į britų teisę. Tai yra simbolis kairės vykdomos gėdingos nuraminimo politikos islamiškojo ekstremizmo atžvilgiu Britanijos visuomenėje.
RUSI pranešimas
Karališkasis jungtinės tarnybos institutas (RUSI), Britanijos gerbiamiausias mokslinis tyrimų institutas saugumo ir gynybos klausimais, neseniai pateikė griežtą kaltinimą Britanijos sugebėjimams kovoti su islamiškuoju terorizmu. Gwyn Prins ir Solsberio markizo pranešimas „Risk Threat and Security: The Case of the United Kingdom” yra privalomas skaitinys kiekvienam, kuriam rūpi JAV artimiausios sąjungininkės būklė.
Drąsiame RUSI pranešime pastebima, kad „Jungtinė Karalystė praranda pasitikėjimą savo tapatybe, vertybėmis, konstitucija ir institucijomis“ ir toliau yra piešiamas gąsdinantis „yrančios, pokrikščioniškos visuomenės, kuri yra vis labiau suskilusi istorijos interpretavimo, nacionalinių tikslų, vertybių ir politinio tapatumo klausimais“ paveikslas. Pranešime pažymima, kad trūksta integracijos tarp imigrantų bendruomenių ir „netinkama pagarba mulikultūralizmui“ trukdo kovoti su ekstremizmu. „Valstybės pasitikėjimo savimi trūkumas yra labai kontrastingas palyginus su nepermaldaujamu islamo teroristų nusiteikimu.“
Griežtos pranešimo išvados turėtų prikelti Britanijos politinį establišmentą, kuris pastaruosius du dešimtmečius kaip lunatikas ėjo link nelaimės islamo kovotojų pavojaus akivaizdoje:
Gili tikros stiprybės garantija yra mūsų žinojimas, kas me sesame. Mūsų kultūrinio pasitikėjimo praradimas susilpnina mūsų gebėjimą kurti naujas saugumo priemones naujų pavojų akivaizdoje. Mūsų neužtikrintumas brandina pavojus. Mes atrodome minkšti. Mes iš tikrųjų esame minkšti.
Stiprinant Britanijos gynybą
Karališkasis jungtinės tarnybos institutas yra teisus teigdamas, kad Britanijos išlikimas priklauso nuo atnaujinto tikėjimo savo tapatybe, tradicijomis ir kultūra kartu su įsipareigojimu atstatyti savo ginkluotąsias pajėgas. Luošinantys gynybos išlaidų sumažinimai valdant leiboristų vyriausybei sumenkino Britanijos jūrinę galią, o Britanijos armija dabar yra pasiekusi žemiausią lygį per amžius.
Britanija privalo būti pasiruošusi skirti mažiausiai 3 procentus BVP gynybai, idealiu atveju – 4 procentus, kad užtikrintų, jog jos karinės operacijos galės būti palaikomos visame pasaulyje. Be tokio įsipareigojimo Jungtinė Karalystė, kaip pasaulinė galia, tik smuks, turės mažiau diplomatinės įtakos ir susidurs su vis pavojingesniu pasauliu užimdama silpnas pozicijas. Gyvybiškai svarbu, kad Britanija išlaikytų savo įsipareigojimus Irake ir Afganistane, lemiamuose taškuose ilgame pasauliniame kare, kurį Vakarai kovoja prieš karingo islamo pajėgas. Nėra abejonių, kad Britanijos ar JAV pajėgų atitraukimas iš Vidurio Rytų reikštų didelę propagandinę Al Qaidos pergalę.
Namų fronte Britanija turi imtis veiksmų ir sustiprinti egzistuojančią antiteroristinę teisinę bazę, įskaitant didesnes platesnes teises policijai sulaikyti įtariamuosius terorizmu be kaltinimų ilgesniam laikui nei šiuo metu nustatytos 28 dienos ir pagreitinti „neapykantos skelbėjų“ ekstradiciją ar deportavimą. Karinės islamistų grupuotės kaip Hizb-ut-Tahrir (Islamo išsivadavimo partija) neturėtų turėti vietos Britanijos visuomenėje, ją reikėtų įtraukti į vyriausybės draudžiamų organizacijų sąrašą. Konservatorių partijos lyderis David Cameron yra teisus reikalaudmas uždrausti šį pavojingą judėjimą, kuris jau yra už įstatymo ribų Egipte ir Pakistane, kuris remia musulmoniško kalifato ar imperijos sukūrimą. Jungtinė Karalystė turėtų priešintis Europos Sąjungos bandymams apriboti Britanijos antiteroristines priemones ir taip pat turėtų pasitraukti iš Europos Žmogaus Teisių Konvencijos.
Be to, turėtų būti koordinuojami veiksmai siekiant atkirsti teroristų aprūpinimo kelius nuo Pakistano iki Britanijos. Kaip pastebėjo MI5 vadovas Jonathan Evans „per paskutinius penkerius metus didžioji dalis vadovavimo, kontrolės ir įkvėpimo išpuolių planams Jungtinėje Karalystėje kilo iš Al Qaidos likusio lyderių branduolio Pakistane. Dažnai yra naudojamasi jaunais Britanijos piliečiais siekiant vykdyti išpuolius.”
Karas, kurį Britanija privalo laimėti
Daugeliu aspektų Britanija šiandien yra centrinis frontas kovoje su karingu islamu Europoje ir jo eiga bus įdėmiai stebima Al Qaidos vyriausių vadų, kurie siekia išsikovoti atramos tašką Vakaruose. Al Qaida gali būti nugalėta Britanijoje ir Mohammedo Hamido bei jo žudikiškų bendrininkų nuteisimas yra svarbus smūgis kai kuriems pagrindiniams Britanijoje įsikūrusiems grupuotės rėmėjams.
Sėkmė turės būti pakartota prieš tūkstančius kitų islamo teroristų, įsikūrusių Britanijoje, kurie turi būti sumedžioti. Tai bus dalis ilgo konflikto, kuris gali trukti dešimtmečius. Tai yra karas, kurį turi kovoti ir galiausiai laimėti savimi pasitinkinti tauta, tikinti savo teisumu ir pasiruošusi ginti vakarietiškas laisvės tradicijas Londono, Kabulo ar Bagdado gatvėse.
Nile Gardiner, The Heritage Foundation
