JAV Centrinė žvalgybos tarnyba 7-ojo deš. pradžioje ketino sumokėti Kubos vadovo Fidelio Kastro žudikams 150 tūkst. dolerių. Tokie duomenys atsiskleidė vakar, antradienį paviešinus dokumentus apie CŽV veiklą.
Išslaptintuose dokumentuose yra ir analitinis 1973 m. įrašas apie pasiruošimą pasikėsinti į Kubos revoliucionierių. Jame rašoma, kad 1960 m. CŽV bendradarbiai, neatskleisdami savo ryšių su spectarnybomis, susisiekė su Johnny Roselliu, kuris buvo laikomas Kuboje veikusios mafijos vadeiva.
Jie jam pranešė, kad amerikietiškos kompanijos, kurių verslo interesai trukdė Kastro, pasiryžusios sumokėti 150 tūkst. dolerių už jo nužudymą. Roselli buvo įtikintas, kad JAV valdžia nieko nežino apie pasikėsinimą.
Gavęs užsakymą, Rosellis pasikvietė kitą žinomą mafijos atstovą Samą Goldą, kuris CŽV dokumentuose vadinamas Nusikalstamos grupuotės Čikagoje vadeiva ir Al Kaponės sėbru.
Dokumentuose fiksuojama, kad jiems buvo patarta pasikėsinant naudoti ne šaudmenis ar sprogmenis, o nuodus. Tiesioginiu atlikėju turėjo tapti Juanas Orta, Kubos vyriausybės valdininkas, turėjęs ryšių su vietine mafija.
Kastro buvo bandoma nunuodyti keletą savaičių. Po kelių nesėkmių Rosellis ir Goldas pranešė CŽV agentams, kad nevykdys užduoties. Jokio piniginio atlygio jie negavo, - pabrėžiama dokumente.
Pasak dokumentų, taip pat buvo norėta pasikėsinti ir į Kongo išsilaisvinimo judėjimo lyderį Patrice Lumumbą bei Dominikos Respublikos diktatorių Rafaelį Trujillo. Lumumba buvo nužudytas 1961m. sausio, o Trujillo – gegužės mėn. CŽV sąsajas su šiais įvykiais įrodo tik paviešintieji dokumentai.
