Vis dėlto tai tebuvo tik guodžianti fikcija, rašo CNN. Kyjivo laukia sunkus kelias.
„Neturėtų likti jokios paslapties, ką D. Trumpo prezidentavimas reiškia Ukrainai. Donaldas Trumpas sakė, kad užbaigs karą „per 24 valandas“, bet ne kaip. Jis taip pat sakė, kad „Zelenskis niekada neturėjo leisti tam karui prasidėti“, ir pavadino jį „vienu iš geriausių kada nors matytų pardavėjų“, kuris už kiekvieną vizitą į Kongresą gauna 100 mlrd. dolerių.
Šįryt tai, kad šie teiginiai yra beprotiški išvedžiojimai, nustojo būti svarbu. Jie tapo iškreiptu lęšiu, per kurį išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas suvoks didžiausią konfliktą Europoje nuo nacių laikų.
D. Trumpas gali paskirti kabinetą, kuris šiek tiek pakoreguos jo instinktų tempą ar toną, bet galiausiai jis nori pasitraukti. Nesvarbu, kad strategiškai Ukrainos karas iki šiol Pentagonui suteikė palyginti pigią priemonę pažeminti savo antrąjį didžiausią priešininką be jokių išlaidų amerikiečių gyvybėms“, – rašo leidinys.
Ukrainos laukia sunki realybė
Anot CNN, jei Rusija pasistūmėtų Donecko srityje, jai galėtų atsiverti Dniepras ir Zaporižia, o tuomet Kyjivas taptų pažeidžiamesnis. Vis dėlto Rusijos laikrodis tiksi, ji susiduria su vis didesniais nuostoliais.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas žaidė šiomis pastarojo meto kortomis, tikėdamasis, kad D. Trumpas laimės ir išliks instinktų žmogus.
D. Trumpas yra nepastovus ir nenuspėjamas, ypač sprendžiant sudėtingus ir daug laiko reikalaujančius klausimus, pavyzdžiui, užsienio konfliktus. Jis mieliau renkasi greitą sprendimą – tiesiog palikti Afganistaną Talibanui, arba Singapūre akis į akį susitikti su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, arba dronu smogti Irano revoliucinės gvardijos vadui Qasemui Soleimani.
„Galbūt niekada nesužinosime, ar jis iš tiesų išstudijavo kryptį, kurią primeta Ukrainai, ar tiesiog daugiau niekada nebenorės kalbėti apie karą ar leisti jam pinigus“, – rašoma straipsnyje.
Kad ir koks būtų D. Trumpo požiūris, artimiausiomis savaitėmis žala vis tiek bus apčiuopiama.
„Prisimenu praėjusių metų gruodį suduotą didžiulį smūgį Ukrainos karių moralei, kai Kongresas maždaug šešiems mėnesiams sustabdė JAV karinės pagalbos teikimą. Fronto kariai man sakė, kad be šios pagalbos jie būtų turėję palikti savo pozicijas, net jei žinojo, kad J. Bideno administracija iš esmės vis dar norėjo juos paremti. Dabar jiems tenka susidurti su apverstomis kortomis: su galimybe, kad Pentagonas ir Europos NATO sąjungininkės vis dar teikia tam tikrą pagalbą, tačiau vietoj to D. Trumpo administracija užėmė priešišką Kyjivo stuburui poziciją.
Be to, D. Trumpas į Baltuosius rūmus įžengia bene pavojingiausiu Kyjivui metu nuo karo pradžios. Kelios fronto linijos analizės rodo, kad Ukraina spalį beveik beprecedenčiu greičiu prarado pozicijas; prarado mažus kaimus, kurie patys savaime yra nereikšmingi, tačiau apskritai reiškia strateginę nesėkmę, dėl kurios rytai tampa itin pažeidžiami“, – teigia leidinys.
D. Trumpo pergalė gali apsunkinti ir V. Zelenskio poziciją. Daugelį metų V. Zelenskis, perfrazuojant D. Trumpą, pirmiausia buvo puikus Ukrainos reikalų pardavėjas. Dabar jį slegia didžiulis bagažas iš pirmosios D. Trumpo kadencijos, kai jis buvo įsipainiojęs į D. Trumpo prašymus ištirti Bidenų šeimą.
„Tuo tarpu viena esminė šio karo pamoka sulauks rimto smūgio. Pastaruosius dvejus metus aršiausi V. Putino oponentai stūmė pagrindinę mintį, kad nebereikia bijoti Rusijos; kad Kremlius baimę dėl savo milžiniškos meškos puoselėja kaip psichologinį ginklą, kad kompensuotų savo karinį išsigimimą. Netikėtas Ukrainos pasipriešinimas parodė, kad baimė buvo nepagrįsta ir kad Maskva stengėsi nugalėti kaimynę, kurią kadaise niekino kaip nesugebančią kovoti.
Dabar D. Trumpo Baltieji rūmai gali paprašyti pasaulio greitai nuryti iš pažiūros panašų teiginį, kuris yra bauginančiai skirtingas: kad Vakarai neturėtų bijoti Rusijos, nes ji iš tikrųjų neketina labai pakenkti. Tai būtų didžiausia Putino pergalė ir skaudžiausia Vakarų silpnybė“, – apibendrinama tekste.
