Man baisu ziureti kaip propoganda keicia zmoniu mastyma...Sutinku,kad rusai vede savo propoganda,bet patikekit tai ka daro vakiarai...yra daug baisiau...Tie kas varo ant rusu,paprasciausiai pavartykite istorijos vadovelies(wikipedija) pasitikslinkite kiek karu buvo pradeta "kraugeriskos" rusijos ir kiek "taikiu"anglu ir amerikiueciu....Bukite zmones...pajudinkite savo smegenis

Rusui joks susmurges fyderasas su fashizmo dvokeliu nepasakys kaip elgtis

Tokio plano, kurį jau surado žurnalistai, buvimas nenustebino. Galima netgi sakyti, kad S.Šoigu neigdamas, kad tokio plano pulti Ukrainą nėra - jo buvimą tik patvirtina. Jei Rusijos imperijos režimo koks atstovas ką nors teigia, dažniau tai būna melas ir reikia galvoti priešingai.

V.Putino avantiūra - pralaimėjimas visiems. Taip, visiems, neatsižvelgiant kaip susiklostys ateitis. Tame tarpe ir Ukrainoje gyvenantiems rusams. Pabandžiau prabėgšmais peržvelgti visas karines SSRS ir Rusijos intervencijas bei baudžiamąsias operacijas. Teko prisiminti ir Stalino bei Hitlerio gan pragmatiškus, jei nesakyti šiltus santykius prieš antrą pasaulinį karą, Europos regionų dalybas pagal interesų zonas ir niekaip negalėjau galutinai apsispręsti į kurio diktatoriaus veiksmus V.Putino režimas darosi panašesnis.

Po Hagos tribunolo ir Stalino mirties galima buvo pagalvoti, kad Pasaulyje panašaus tipo diktatūrų su tokiais komunistuojančiais ar fašistuojančiais diktatoriais neatsiras. Kas taip manė - žiauriai klydo. Atsirado panašių netgi visa "plejada" įvairiuose žemynuose. Deja, ir Europoje panašių paranojiškų lyderių jau buvo net keletas. Bėda tame, kad tokie valdžios uzurpatoriai sugeba sukaupti savo rankose politinės ir karinės jėgos svertus, naudoti juos kaip užsigeidę bei šaipytis iš opozicijų, kurių lyderiai kalinami ilgus nelaisvės metus kaip kokie kriminaliniai nusikaltėliai.

Buvo madinga po Rumunijos ir Jugoslavijos tragedijų kalbėti, kad Baltarusijos lukašenkinė diktatūra yra paskutinė Europoje. Tenka tai paneigti, nes Rusijos imperijos siekiai ir pasiektos "pergalės" vis aiškiau parodo, kad turime dar vieną valstybės vadovą, kuris viską matuoja pagal savo aroganciją ir aplinkos interesus. Įvykiai Ukrainoje galėjo labai išgąsdinti XXI - o amžiaus "carą". V.Putinas gerai žino kas galėtų jo laukti, jei panašūs procesai prasidėtų ir Rusijos miestuose. Dėl to nuosekliai tęsiamas naikinimas bet kokių demokratijos daigų, visaip varžoma žiniasklaida, demonstrantams skiriamos ilgos nelaisvės bausmės.

Kaip jau galima spėti, Ukrainos okupacijos plano detalės buvo suderintos. Galėjo būti viskas pasverta. Ir "pergalės" Gruzijoje, ir Vakarų šalių vangumas, ir dar daug kas. Tačiau sveriant, manau, buvo gerokai apsirikta. Tas gardus nemažas Krymo kąsnis gali taip įstrigti gerklėje, kad, kaip sakoma, nei praryti, nei išspjauti. Rusijos prezidentas, priešingai lozungams, akivaizdžiai mažiausiai rūpinasi Rusijos gyventojų gerove. O juk už jų surinktas lėšas vykdomos tokios operacijos, kurios ne tik kainuoja dešimtis milijardų, o įskaitant ir pasekmes, šimtus milijardų dolerių. Moralinius rusų tautos nuostolius net sunku būtų apskaičiuoti. Iš esmės, jie dar didesni... Jei imperinis režimas jau supuvęs, tai dėl to kaltinti tik rusų tautą nėra tikslu. Ji nuo jo kenčia ne mažiau.

Gal tik NATO tvirtumas neleidžia Rusijos režimui pradėti prieš Ukrainą ir kitas šalis konvencinio karo. Gali būti, kad visas puolimas, kol kas esantis tik kariniuose žemėlapiuose, dar tik svarstymo stadijoje. Gali būti, kad V.Putinas ir jo aplinka stebi, kaip demokratinės šalys sureaguos į karinę intervenciją Kryme. Jei bus tik lėšų "užšaldymo priemonės", tai Rusijos imperijos gali būtų panaudotos karinės "karštos priemonės", kurioms tvirtai atsakyti viena Ukraina vargu ar pajėgs.

O juk pagrindinė esmė yra ta, kad Rusijos "caras" stumia Pasaulį į naują šaltąjį karą, kuris gali tapti sunkiai kontroliuojamu ir pereiti į "karštąjį". Ir kam gali labai rūpėti, kad kažkoks diktatorius ir jo padėjėjai kada nors bus griežtai nuteisti? Tokiais atvejais tai būna tik moralinės satisfakcijos. Jos negali žuvusiems sugrąžinti gyvybių ir atstatyti tai, kas sugriauta.

Kas paneigs kad tarp spaudos atstovų nėra rusijos penktos kolonos atstovų, kurie kursto kuo labiau šias visas temas. Kurie verčia nuolat straipsniais ir kitokia brukama info nuolat jausti karo grėsmę. Kam taip naudinga eskaluoti visomis įmanomomis žiniasklaidos priemonėmis šias bauginančias visuomenę temas. Kam naudinga tai kad vietoi kasdieninių minčių žmonių dėmesio centre atsiduria šie negatyvūs dalykai sietini su rusija ir karu, keliantys baimę ir nežinią, sumaištį visuomenėje. Ar nėra tai savotiškas lingvistinis programavimas. Savitas paruošimas karui ar okupacijai. Išvarginti psichiškai priešą nuolatiniais gąsdinimais ir nuolatinio pavojaus pojūčiu, o tik po to išsekus jį pulti. Pasimetusį, išsigandusį, išvargintą, sussikaldžiusį ir tt. Kad po to neva rastūsi tokių kurie pavargę nuo visko net nepajėgtų dorai pasipriešinti, ar net iš viso pasiduotų be jokio pasipriešinomo. kad patys neva atiduotume,

Kaip tai „GALI?“. Vemti verčia nuo tokių Rusijos sugebėjimų aukštintojų. Kaip tai jums CNN yra labiau matantys už Lietuvą??? Užtenka paanalizuoti Baltarusijos rašinius. Ji nepraleido Rusijos transporto Ukrainos kryptimi. Baltarusijos (beje, visiškai ką tik atradusios savo naftą) klausimo neišsprendimas verčia juoku visą tą ūsų nusikalbėjimą.
Ar žinote, kad nuo 2004 metų Putinas domisi telepatija. Čia svarbus ir "Lietuviškas pėdsakas". Apie tai buvo Yahoo Group Telepathy. Žinutė (conversation): "Introducers:)?:)"

cnn tai grynu gryniausia propogandos sutve

Tai nx valstybei tą kariuomenė, kam leisti beprotiškus pinigus, jei atėjus priešui net nepabandoma ginti savo šalies. Ir kas tai Ukrainai turi padėti, jei pati negali pradėt priešintis. Pirmas šūvis priklauso šeimininkui. Toks jausmas, kad susitarė ukraincai su ruskiais prie samanės bidono dėl visokio scenarijaus. Keista, keista...neįmanoma suprasti. Negalima tikėti viskuo, kas viešai sakoma. Kaip ir istorija 9/11

o BBC sako, kad nepasiruosusi, o Vanga sako kad, cheminis karas tuoj bus, o Palmyra sako, kad juodas menulis ant ukrainos uzejo

KRYMO ISTORIJA TRUMPAI

Iki VII a. pr .Kristų amžiaus - gyventojai indoeuropiečiai kimerai.
Nuo VII a. pr.Kristų - nauji atsikėlėliai skitai. Kimerų likučiai, likę gyventi mažiau prieinamose kalnuotose vietovėse pusiasalio pietiniame pakraštyje, vėliau buvo žinomi kaip taurai
Graikai, kurie maždaug tuo metu pasiekė Krymą per Juodąją jūrą, pavadino visą pusiasalį Tauride
V a. pr. m. e. graikai pradėjo kurti kolonijas Tauridėje, kuri tapo žinoma kaip Bosforo karalystė. Nepaisant didelių atstumų nuo Graikijos, karalystėje klestėjo heleniška kultūra.
108 m. pr. m. e. Bosforo karalystė atiteko helenizuotai Ponto karalystei
. Taip Bosporo karalystė tapo Romos kliente.
Bosforo karalystė kaip Romos imperijos klientė išgyveno iki pat IV a. vidurio.
IV a. viduryje Krymą užplūdo klajoklinės tautos, dalyvaujančios Didžiajame tautų kraustymesi, kurios griovė helenistinį krašto paveldą. Pirmieji, įgiję hegemoniją krašte buvo gotai, IV a. juos pakeitė Hunai, dar vėliau - bolgarai, išsilaikę čia iki VIII a.
VIII a. bolgarus Kryme pakeitė Chazarų kaganatas, tačiau 965 m. chazarus sumušė Kijevo Rusios kunigaikštis Sviatoslavas.
XI a. stiprėjanti Bizantijos imperija vėl susigrąžino nemažas Krymo pakrantės teritorijas. Šiaurinę Krymo dalį tuo tarpu perėmė klajokliai kipčiakai (kumanai), sukūrę didelę nomadų imperiją Ponto stepėje.
XIII a. vėl nusilpusią Bizantiją ir jos įpėdinę Trapezunto imperiją pakrantėje keitė nauja galia - genujiečiai, kurie čia aktyviai kūrė savo kolonijas, neretai senųjų graikų kolonijų vietoje. Iš Bizantijos valdytų teritorijų genujiečių neužimta liko tik pietvakarinė pakrantė ir žemės kalnuotoje krašto dalyje. Čia susiformavo Teodoro kunigaikštystė, kurią valdė helenizuota armėnų dinastija.
1237 m. Krymas (išskyrus Genujos kontroliuojamą pakrantę) buvo prijungtas prie Aukso ordos, kuri iš pradžių buvo Mongolų imperijos dalis, bet ilgainiui tapo atskira valstybe. Valdant mongolams totoriams dar kartą keitėsi regiono etninė sudėtis - čia įsivyravo tiurkiška totorių kalba ir totorių atmaina, vadinamieji krymo totoriai. Be to, buvo priimtas Islamas. Totoriai nuo pat įsikūrimo Ordos sudėtyje turėjo savo atskirą autonomiją (ulusą). Jų politinis centras buvo Kirimo gyvenvietė. Nuo tada Kirimo pavadinimas imtas taikyti visam pusiasaliui, ir galutinai pakeitė senovinį Tauridės pavadinimą.
Krymo totorių tarpe gyveno ir kitos etninės grupės, užsilikusios čia iš permainingos viduramžių istorijos. Tarp jų buvo Krymo gotai, krymčiakai ir karaimai.
1441 m. Krymas kartu su Ponto stepe atsiskyrė nuo Aukso ordos, tapdamas nepriklausomu Krymo chanatu. Jo politiniu ir kultūriniu centru tapo Bachčisarajus pusiasalio pietuose.
Kadangi kildavo karai su genujiečiais, Krymo chanatas paprašė pagalbos kitos musulmoniškos valstybės - Osmanų imperijos. Šios laivynas 1475 nugalėjo Genują ir perėmė kontrolę jos kolonijose, o netrukus ir Teodoro kunigaikštystėje. Bet tuo pačiu pavertė chanatą savo vasaline valstybe. Tokiu būdu 1478–1774 m. Krymo chanatas pripažino Osmanų imperijos viršenybę, tačiau tuo pačiu gavo turkų apsaugą nuo kazokų, o vėliau ir nuo stiprėjančios Rusijos.
1783 m. Rusijos imperija užėmė Krymo chanatą ir osmanų miestus pajūryje, o Kryme įkūrė Tauridės guberniją. Šio administracinio vieneto centru tapo Simferopolis (totorių Akmescitas).

Valdant Rusijos imperijai buvo vykdomas krašto nutautinimas. Nors didžioji dalis gyventojų vis dar buvo musulmonai totoriai, sparčiai daugėjo rusų, ukrainiečių, o taip pat vokiečių, bulgarų graikų, armėnų. XIX a. Krymą nusiaubė Krymo karas, į kurį prieš Rusiją įsivėlė Osmanų imperija, Britų Imperija, Prancūzija. Karo metu krašto ūkis buvo sugriautas, daug musulmonų totorių migravo į Turkiją. Pasibaigus Rusijos valdymo šimtmečiui, 1897 m., apie 40 procentų pusiasalio gyventojų vis dar buvo krymo totoriai, antroji etninė mažuma buvo rusai, trečioji pagal dydį tautinė mažuma buvo ukrainiečiai.

Rusijoje prasidėjus revoliuciniam judėjimui, 1917 m. gruodžio mėnesį totoriai paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos kaip Krymo Liaudies Respublika. Jau po mėnesio, kitų metų sausį, Kryme įsigalėjo bolševikai, kurie kovo 19 d. paskelbė Tauridės Tarybinė Socialistinę Respubliką. Rusijoje prasidėjus pilietiniam karui, gegužės mėnesį į Krymą pajėgas įvedė Vokietija, kuri birželį paskelbė antisocialistinę Krymo regioninę vyriausybę. 1921 m. Krymas paverstas Krymo Autonomine Socialistine Tarybų Respublika Tarybų Rusijos sudėtyje. Tuo metu Krymo totoriai sudarė ketvirtadalį gyventojų. Stalino vyriausybė prieš juos ir prieš graikų mažumą vykdė represijas, atiminėjo žemes, uždarinėjo graikiškas mokyklas.
Įsikūrus Trečiajam Reichui, vokiečiai 1941 m. jie užėmė visą Krymą, iškyrus Sevastopolį. Naciai valdė teritoriją kaip ir vykdė čia judaizmą išpažįstančių karaimų bei krymčiakų holokaustą.
1944 m. krymo totoriai, buvo nubausti, juos ištremiant į Vidurinę Aziją. Šios tremties metu žuvo beveik pusė jų. Totorių deportaciją sekė graikų, bulgarų ir armėnų tremtis. Kadangi pusiasalyje tautinių mažumų beveik neliko, panaikintas jos autonomijos statusas, ir ji 1945 m. paversta Krymo sritimi.
1954 m., švenčiant 300 m. Ukrainos įjungimo į Rusiją (Perejaslavo sutarties) 300 m. jubiliejų, Nikita Chruščiovas perdavė Krymo sritį Ukrainai.
1991 m. žlungant Sovietų Sąjungai ir Ukrainai atsiskiriant, šalyje vyko referendumas dėl nepriklausomybės. Nors Krymo srityje 54 procentai gyventojų nubalsavo už Ukrainos nepriklausomybę, tai buvo labiausiai prieš nepriklausomybę nuo Rusijos balsavusi Ukrainos dalis. Tuo metu joje gyveno 1,6 mln. rusų ir 0,6 mln. ukrainiečių. Be to, tuo metu į tėvynę leista grįžti Krymo totoriams, kurie buvo ištremti į Centrinę Aziją.
Nuo pat Ukrainos nepriklausomybės Krymas tapo svarbia vieta reikštis stiprios rusų etninės daugumos interesams. Susirinkusi Krymo Aukščiausioji Taryba reikalavo savo autonomijos ir paskelbė Krymo Respubliką Ukrainos sudėtyje. Susitarimas buvo pasiektas 1998 m., kuomet Krymas patvirtino naują savo konstituciją ir pervardintas Krymo autonomine respublika. 1997 m. Ukrainos-Rusijos sutartimi Rusija pripažino Ukrainos suverenitetą Kryme ir Sevastopolyje. Atskira sutartimi Rusija gavo teisę naudotis Sevastopolio karine įranga 20 metų ir gavo 80 proc. Juodosios jūros laivyno.

POST SCRIPTUM. Jei žvelgti tik į tai, kam kada priklausė Krymo pusiasalis, tai pretendentų nesunkiai galima priskaičiuoti virš dešimt. Paskutinius šešiasdešimt metų Krymas priklausė Ukrainai ir Rusijos imperija dabar jį okupavo.