Artėjančios 25-osios Černobylio katastrofos metinės paskatino Europą garsiau prabilti apie naujo sarkofago sprogusiam atominiam reaktoriui statybas.
Naujai projektuojamas 23 aukštų sarkofagas IV Černobylio atominės elektrinės reaktoriui bus pastatytas ant bėgių, kad galėtų prisitaikyti prie yrančių įrenginių. Naujasis sarkofagas bus didžiausias tokio tipo kilnojamas pastatas pasaulyje – tokie planai skamba artėjant nelaimės Černobylyje 25-iui.
Prašo 750 mln. eurų
Europos Komisija (EK) prašo pasaulio vyriausybių surinkti 750 mln. eurų modernesniam 200 tonų redioaktyvių medžiagų sarkofagui Černobylyje pastatyti. EK branduolinio saugumo tarnybos atstovas Jeanas Paulis Joulia žiniasklaidai teigė, kad delsiant sarkofago įrengimo kaina gali išaugti dvigubai – iki 1,5 mlrd. eurų.
Jo teigimu, EK tikisi sulaukti paramos iš pasaulio valstybių net šiuo sunkiu momentu, nes Černobylį saugantį sarkofagą pakeisti būtina.
Ukraina ir užsienio donorai į Černobylio katastrofos padarinių likvidavimą jau investavo per 750 mln. eurų. Artėjant 25 metų po katastrofos minėjimui, EK ragina pasaulį vėl prisidėti prie vietovės apsaugos. Dar aktyviau prašyti paramos EK planuoja balandį rengiamoje konferencijoje.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), prižiūrintis pinigų skyrimą Černobylio elektrinės apsaugai, pareiškė, kad rasti pinigų šiuo sunkiu Europos ekonomikai momentu yra „didelis iššūkis“.
ERPB branduolinio saugumo departamento vadovas Londone Vince'as Novakas britų dienraščiui „The Guardian“ teigė, kad pagal planus Sovietų Sąjungos sukonstruotas Černobylio sarkofagas turėtų veiksmingai saugoti iki 2016 metų.
Inžinerinis žygdarbis
Teigiama, kad naujasis sarkofagas būtų vienas pasaulio inžinerinių žygdarbių dėl dydžio ir statybų naujovių pritaikymo. Darbus vykdys statybų bendrovių konsorciumas, tarp kurių yra JAV įmonė „Bechtel“, stačiusi Londono metro.
Dabartinis Černobylio sarkofagas buvo sutvirtintas naujomis plieno sijomis, bet ekspertai ragina apsaugos skydą pakeisti kaip įmanoma greičiau. Sarkofagas dengia reaktoriaus branduolį, kuris vis dar skleidžia radiaciją, ir kitas jo dalis, kur radioaktyvus kuras po sprogimo įsigėrė į betonines grindis.
Naujasis apsaugos skydas taip pat neleistų lietaus vandeniui patekti į reaktorių ir leistų išmontuoti jame esančios įrangos likučius užkertant kelią pavojingų medžiagų nutekėjimui į aplinką.
Padariniai – skaudūs
Jungtinių Tautų duomenimis, per 25 metus nuo katastrofos Černobylio prieigose nuo radiacija užteršto pieno sukeltos skydliaukės vėžiu susirgo per 6 800 vaikų. Kiek šių atvejų buvo tiesiogiai susiję su katastrofa elektrinėje, neaišku, bet specialistų teigimu – dauguma.
Paryžiaus universiteto mokslininkas Andersas Molleris po Sovietų Sąjungos žlugimo tyrė Černobylio elektrinės regioną ir daug bendravo su vietos gyventojais, gesinusiais gaisrus ir elektrinę laidojusiais į dabar norimą pakeisti sarkofagą. „Tuo metu elektrinėje dirbo tūkstančiai žmonių, šiandien gyvi liko vos keletas“, – voanews.com teigė mokslininkas.
Alkoholizmas ir depresija
Naujosios Meksikos universiteto radiologijos profesorius Fredas Mettleris naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad daugelio mirčių buvo galima išvengti uždraudžiant pieno vartojimą, bet po incidento visuomenė valdžios institucijomis nepasitikėjo.
„Lankydamasis Ukrainos kaimuose daug kartų girdėjau, kad gyventojai gauna piliulių iš valdžios, bet ja nepasitiki, todėl nevartoja“, – pasakojo mokslininkas. Jis taip pat teigė, kad po katastrofos regione labai išaugo alkoholizmu ir depresija sergančių žmonių skaičius. „Žmonės kalbėjo: ką gi, gavau radiacijos dozę, todėl dabar nesvarbu, ar vartosiu narkotikus, ar alkoholį“, – prisiminė F. Mettleris.
Katastrofa paveikė ir regiono augaliją bei gyvūniją. Mokslininkų skaičiavimais, prie Černobylio besiveisiančių paukščių smegenys 5 proc. mažesnės nei kitur gyvenančių rūšių. Dauguma gyvūnų rūšių neišvengė fizinių apsigimimų.
Plėtos turizmą
Specialistų skaičiavimais, daug kur radiacija dešimtimis kartų viršija leistinas normas, tačiau vasario pabaigoje pradėtos oficialios turistinės kelionės į katastrofos vietą.
Kelionės leistos tik dabar, bet seniau savo akimis pamatyti „mirusį“ Pripetės miestą vykdavo apie 6 000 tūkst. nelegalių turistų. Nuo šiol turistines keliones į Pripetę už maždaug 200 JAV dolerių kainas rengs Ukrainos valstybinė agentūra „Černobylinterinform“.
Faktai: Černobylio katastrofa
Sprogimas Černobylio elektrinės IV reaktoriuje įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną 1 val. 23 min. Nelaimė pripažinta skaudžiausia branduoline katastrofa pasaulio istorijoje.
Švedijos specialistai pirmieji po atominės elektrinės sprogimo užfiksavo radiaciją ore.
Per 26 valandas po katastrofos į atmosferą patekęs didelis radioaktyviųjų dalelių kiekis apgaubė visą Europą.
Į atmosferą pateko 100 kartų daugiau radiacijos nei po branduolinės bombos sprogimų Hirosimoje ir Nagasakyje per Antrąjį pasaulinį karą.
Oficialiais duomenimis, per katastrofą žuvo mažiausiai 50 žmonių.
Po avarijos Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv. km žemės ploto.
