Pilka asmenybė - taip vadinamas šią savaitę prezidento Vaclavo Klauso paskirtas formuoti naująją koaliciją dešinysis Petras Nečasas. Tačiau politikas, ne kartą sakęs, kad politika - tai darbas, o ne žvaigždžių kalvė, žada ambicingą reformų programą.
Reformos neišvengiamos
Demokratinė piliečių partija (ODS), kurios vadovu atsistatydinus ilgamečiam partijos vadovui Mirekui Topolanekui buvo išrinktas P.Nečasas, dabar vadovaus stabiliausiai koa-licijai nuo pat 1993 m., kai Čekija atsiskyrė nuo Slovakijos.
Fiziko išsilavinimą turintis P.Nečasas leido suprasti, kad rinkėjų pasitikėjimo nešvaistys veltui, todėl reformos neišvengiamos. Jis pažadėjo, kad Vyriausybė kuo skubiau imsis mažinti šalies skolos augimą, biudžeto deficitą, griežtinti kovą su korupcija ir skatinti ekonomiką.
Šiuo metu Čekijos biudžeto deficitas siekia 5,9 proc., tačiau naujoji Vyriausybė nori, kad iki metų pabaigos deficitas sumažėtų iki 5,3 proc. Kitais metais P.Nečasas pažadėjo apkarpyti deficitą iki 4,8 proc. BVP, o tam reikia sutaupyti 68 mlrd. kronų.
Naujasis premjeras jau pasiūlė ir netradicinių taupymo programų. Jis pareiškė, kad taupumo sumetimais atsisakytų apsaugos, oficialios ministro pirmininko rezidencijos ir net kelionių tarnybiniu automobiliu. Tik už tai sulaukė kritikos, esą premjero saugumas - visos šalies saugumas, o panašios kalbos dvelkia populizmu.
Svarbiausia - stabilumas
ODS formuoti stabilią koaliciją leido tai, kad nemažai balsų rinkimuose susišlavė dešinioji TOP 09 ir centro Visuomenės reikalų partijos, su kuriomis, nors ir daugiausiai balsų rinkimuose surinkusi, Čekijos socialdemokratų partija koaliciją vargu ar būtų sudariusi.
Tačiau į Čekijos politinę areną ne per seniausiai įžengusios dvi partijos kelia nerimą politikos ekspertams. Esą jos turi mažai patirties dirbti Parlamente, o dėl nesutarimų koalicijos viduje gali būti vėl atidėtos skubios socialinės ir ekonominės reformos. Kivirčai su ODS kilo dėl kabineto portfelių. Vis dėlto vėliau abi partijos patvirtino radusios bendrą kalbą su ODS.
10,5 mln. Čekijos gyventojų iki šiol gyveno nežinia ir laukimu, mat nė viena politinė jėga nesiryžo imtis būtinų vidaus reformų, kurių dabar prisikaupė tiek daug, kad ekspertai net abejoja, ar naujajai Vyriausybei pakaks laiko ir kantrybės reformas įvykdyti.
Tačiau ODS ir jų partnerių partijų strategai ramina. Iš 200 Parlamento narių naujoji koalicija turės 118 vietų, o tai daugiau nei stabili dauguma.
Tvirta koalicija džiaugėsi ir prezidentas V.Klausas. Paprastai griežtos pozicijos Čekijos vadovas pridūrė, kad visiškai pasitiki naujuoju premjeru. “Neabejoju, kad Vyriausybės vairas patikimose rankose", - kalbėjo V.Klausas, pats asmeniškai pakankamai gerai pažįstantis P.Nečasą.
Pirmiau tvarkysis savame darže
Paskirtasis premjeras kol kas nešneka ir apie eurą, tai, pasak politikos ekspertų, atspindi visuomenės nuotaikas. Panašią poziciją palaiko ir V.Klausas. Anot politologų, P.Nečasas šiuo metu ryžtingai nusiteikęs spręsti opius vidaus klausimus, o euro įsivedimas į svarbiausių prioritetų sąrašą neįeina.
Dabar net kai kurie proeuropietiški čekų politikai, tiesa, norėję išlikti paslaptyje, tvirtina, kad V.Klauso mintys apie eurą buvo pranašiškos. „Kad ir kaip man nemalonu tai pripažinti, V.Klausas nuo pat pradžių buvo teisus dėl euro problemų", - kalbėjo neįvardytas politikas.
Dosjė
Petras Nečasas
Gimė 1964 m. Uherske Hradištės mieste, 1983 m. baigė šio miesto gimnaziją, o po penkerių metų Brno Masaryko universiteto Gamtos mokslų fakultetą. 1988-1992 m. dirbo mokslinį darbą.
Į ODS partiją P.Nečasas įstojo 1991 m. Iki 2006 m. ėjo įvairias pareigas valdžioje. Dirbo Užsienio reikalų departamente, vėliau buvo paskirtas dirbti gynybos ministro patarėju.
Nuo 2006 iki 2009 m. politikas ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas bei užėmė darbo ir socialinių reikalų ministro postą. 2010 m. kovą jis buvo išrinktas ODS partijos vadovu ir pakeitė pasitraukusį pirmąjį partijos ministrą pirmininką Mireką Topolaneką.
Tomas Lebeda - Prahos Karolio universiteto politikos mokslų daktaras:
- Kas laukia naujosios Čekijos Vyriausybės. Ar ji dirbs sėkmingai?
- Ši Vyriausybė, kaip ir prieš tai buvusios, yra koalicinė. Skirtumas tas, kad nuo 1996 m. koalicijos buvo labai silpnos, todėl reformos strigo arba iš viso nebuvo įgyvendinamos. Tuo tarpu P.Nečaso Vyriausybė turi stiprų palaikymą Parlamente.
Vis dėlto pavojus lieka, nes koaliciją gali susilpninti vidiniai nesutarimai. Partijų skaičius koalicijoje nedidelis, tačiau ją, be ODS, sudaro labai jaunos partijos - TOP 9 ir Visuomenės reikalų partija. Abi šios politinės jėgos neturi patirties dirbti Parlamente, abi linksta į populizmą. Tai pavojinga. Galiausiai šios partijos smarkiai sumažino tradicinių partijų, ODS ir socialdemokratų, vietų Parlamente skaičių.
- Čekija gali būti pavyzdys, kaip reikia tvarkytis su krize. Gal griežtu P.Nečaso reformų nereikia?
- Reformų reikia. Ypač biudžeto. Negalime gyventi su skolomis ir tokiu, koks yra dabar, biudžeto deficitu. Be to, reikia reformuoti socialinę sistemą, švietimą, ypač universitetus. Laukia nemažai svarbių darbų, o ar juos pavyks įgyvendinti, priklauso nuo koalicijos stabilumo.
- Kaip prezidentas V.Klausas vertina P.Nečaso Vyriausybę?
- Asmeniškai V.Klausas gerai sutaria su P.Nečasu. Kita vertus, Prezidento institucija turi mažą įtaką Vyriausybės politikai, o Ministrų kabinetas - pagrindinė vykdomoji valdžia Čekijoje.
- Kuo skiriasi buvusio premjero Jano Fišerio (Jan Fisher) ir P.Nečaso pozicijos?
- J.Fišeris visų pirma buvo nepartinis premjeras ir tai esminis skirtumas. Atitinkamai skiriasi ir abiejų politikų pozicijos, tarkime, P.Nečasas labiau priklausomas nuo partijos pozicijos. Partinė priklausomybė svarbu per rinkimus, mat nepartinis kandidatas gali gauti daugiau neapsisprendusių rinkėjų balsų nei partinis.
- Vis daugiau Europos šalių įsitvirtina dešinieji. Ar čekus smarkiai veikia politiniai procesai kaimynystėje?
- Įtakos, be abejo, turi. Pastaraisiais metais Čekijos žmonių pozicija keičiasi. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie yra prieš eurą. Ir kol kas tokių žmonių daugėja. Prie to prisidėjo ir euro krizė. Ateityje sunku pasakyti, kaip keisis žmonių nuomonė. Vis dėlto klausimai, susiję su Europa, čekams balsuojant tikrai nebuvo esminiai. Svarbiausia dabar susitvarkyti savo darže.
- Kodėl čekų kairieji pralaimėjo rinkimus? Gal jų programa buvo neambicinga?
- Problema, ko gero, buvo ne programa, o kairiųjų lyderiai. Kita vertus, kaip minėjau, nemažai balsų iš socialdemokratų atėmė naujosios dešiniosios jėgos. Bet įdomiausia tai, kad socialdemokratai pralaimėjo naujokams mažiau balsų, nei pralaimėjo ODS, kuri formuoja koaliciją.
Palyginti su 2006 m. rinkimais, socdemai prarado 10 proc. rinkėjų palaikymą, o ODS - net 15 proc. Tačiau socdemai dabar su naujomis partijomis sudaryti koalicijos negali dėl ideologinių kliūčių, o OSD gali ir ją sudarys.
Parengė Valentinas Beržiūnas
