Andrius Kunčina, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Čekijoje bręsta didelės politinės permainos. Dešiniųjų saulėlydį šalyje pranašavo daug požymių: serija korupcijos bylų, skilimai partijose, pralaimėti pirmieji istorijoje tiesioginiai prezidento rinkimai, premjerą paskandinęs painių asmeninių santykių ir šnipinėjimo skandalas. Bet labiausiai pusę dešimtmečio valdžiusių dešiniųjų partijų populiarumą nugramzdino taupymo ir socialinių išmokų mažinimo politika.
Jų koalicija parlamente subyrėjo, o nuomonių apklausos rodo, kad po rudenį numatomų priešlaikinių rinkimų prie valstybės vairo grįš kairė, veikiausiai socialdemokratai.
Nors šiuo metu jų nėra laikinojoje, prezidento Milošo Zemano paskirtoje Jiri Rusnoko vyriausybėje, pastarosios žingsniai leidžia nuspėti, ko tikėtis po rinkimų. Visų pirma, didelio valymo. Nuo pat pirmųjų savo gyvavimo valandų J. Rusnoko vyriausybė ėmėsi mesti iš pareigų su buvusia, dešiniąja vyriausybe siejamus ministrų pavaduotojus bei valstybinių įmonių vadovus ir valdybų narius.
Matomiausia auka tapo vienos didžiausių Čekijoje įmonių – Čekijos geležinkelių – valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Premjeras minėjo prašluosiąs ir kitos valstybės valdomos milžinės Čekijos energetikos bendrovės ČEZ vadovybės gretas.
Nepastebėta neliko ir medienos pramonė, apžergusi įmonę „Čekijos miškai“. Vienas iš kišimosi motyvų – prieiti prie šių įmonių sąskaitose sukauptų milijardų litų pelno ir nukreipti šias lėšas į socialinę sferą, kitaip tariant, į įvairias išmokas. Tai būdas kaip grįžti prie gyventojams dosnios valstybės politikos, nesekinant biudžeto.
Dėl pastarojo taupymo buvusi dešiniųjų koalicija, o ypač viena pagrindinių dešiniųjų figūrų – finansų ministras Miroslavas Kalousekas, pagarsėjo tarptautiniu mastu. Jo ir visos buvusios vyriausybės atsistatydinimo dienomis Čekija pasiekė naujausias Tarptautinių valiutų fondo (TVF) pagyrimas už vadinamąją „fiskalinę drausmę“, kuri dar neseniai buvo peršama visai Europos Sąjungai (ES) kaip vaistas nuo euro krizės. Tačiau tokių politikų kaip Francois Hollande`as Prancūzijoje ar M. Zemanas Čekijoje pergalės rodo, kad taupymą vis sunkiau parduoti rinkėjams.
Ūkio augimas – tik kitąmet
Tas pats TVF, kuris gyrė Čekiją už pastangas mažinti valstybės įsiskolinimą (pastarasis nesiekė ES vidurkio), keičia melodiją. Visų pirma TVF sumažino Čekijos ūkio augimo prognozę šįmet nuo buvusių 0,3 proc. iki – 0,4 proc. BVP. Augimas Čekijos esą tik kitąmet ir sieksiąs 1,5 proc. BVP. Receptas ūkiui išjudinti, pasak TVF, – liautis taupius ir imtis priemonių ūkiui skatinti.
Gerą žinią Čekijos statistikos centras paskelbė šios savaitės viduryje. Po ilgiausio šalies istorijoje nuosmukio, kuris truko pusantrų metų, antrajame šių metų ketvirtyje Čekijos BVP, lyginant su pirmuoju, ūgtelėjo 0,7 proc.
Įtampa dėl lenkiškų maisto produktų – slūgsta
Lenkiškų maisto produktų importas Čekijon per pastarąjį dešimtmetį išaugo keturgubai ir siekė pustrečio milijardo litų kasmet. Lenkiją šiuo požiūriu lenkia tik kita Čekijos kaimynė – Vokietija. Tačiau per pastaruosius metus, sprendžiant pagal politikų pareiškimus ir ažiotažą žiniasklaidoje, tarp Čekijos ir Lenkijos įsiliepsnojo beveik karas dėl maisto prekių kokybės.
Lenkiškų produktų paklausą Čekijoje didele dalimi lėmė žemos kainos. Tačiau jos gaminių reputaciją apgadino vienas po kito sekę kokybės skandalai, kurių garsiausi buvo mėsos gaminiuose aptikta techninė druska, kuria barstomi keliai žiemą, antibiotikai paukštienoje, kiaušinių milteliai, pagaminti iš supuvusių kiaušinių, rauginti kopūstai, pagardinti skruzdžių rūgštimi, kakava su primaltais kakavos pupelių kevalais, ryžiai su švinu, sausainiai su žiurknuodžiais ir t.t.
Įtampa pasiekė net vyriausybinį lygį. Čekijos žemės ūkio ministras paragino Lenkijos vyriausybę labiau paisyti kaimynų skundų ir rūpintis savo maisto pramonės kokybe. Lenkijos atstovai ir žiniasklaida Čekiją kaltino perdėtu jautrumu ir isterija, kurios tikslas esą išstumti lenkiškus gaminius iš savo rinkos. Po dešimčių tonų iš apyvartos pašalintų gaminių kelių pastarųjų mėnesių paliaubų padėtis aprimo.
Įvertinta Prahos viešbučių švara
Pasaulinis viešbučių užsakymo tinklalapis Hotel.info atliko tarptautinį tyrimą, kurio respondentai vertino viešbučių švarą. Laimėjo Tokijas, o antroje vietoje atsidūrė Varšuva, trečiu tapo Zagrebas. Praha liko 13 vietoje. Ją lenkė Ryga – 12, Maskva – 9, Bradislava liko 6.
Kita vertus, Praha aplenkė didžiausią savo konkurentę Vieną, kuri liko 16 vietoje. O tokie turizmo centrai kaip Paryžius bei Londonas nė nepateko į dvidešimtuką. Greta švaros bemaž 5 mln. apklausos dalyvių įvertino viešbučių kambarių kokybę, kainos bei už ją siūlomų paslaugų santykį, taip pat personalo paslaugų informuotumą ir paslaugumą.
